Estijos versija skamba grėsmingai: vienas jų kontržvalgybininkas buvo pagrobtas ir išgabentas į Rusijos teritoriją.
Luhamos pasienio punkte įvykdytas pagrobimas sukėlė ant kojų ne tik Estijos, bet ir kitų Baltijos valstybių pareigūnus. Pasiaiškinti buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Estijoje Jurijus Merzliakovas.
Savaitgalį Estijos diplomatai ne kartą kreipėsi į Maskvą, reikalaudami paaiškinti Estono Kohverio sulaikymo aplinkybes, tačiau jokių konkrečių atsakymų nesulaukė.
Maža to, Rusijos spauda kelia visiškai kitokias estų pareigūno suėmimo versijas, o politikai kol kas tyli.
Skelbė sulaikę Rusijoje
44 metų kontržvalgybos (KaPo) pareigūnas E.Kohveris buvo pagrobtas dar Estijos teritorijoje? Negali būti. Tokios versijos laikosi Maskva.
Rusijos žiniasklaida suskubo platinti gandus, kad estas buvo sulaikytas Pskovo mieste, Rusijoje. Iš pradžių mesti kaltinimai dėl narkotikų laikymo, o tada jau – įtarimai dėl šnipinėjimo.
Jau sekmadienį E.Kohveris atsidūrė Maskvoje.
Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) pareigūnai pasakojo, jog „iš pažeidėjo buvo atimtas pistoletas „Taurus“ su šoviniais, 5000 eurų (17,4 tūkst. litų), speciali technika garsui įrašyti, taip pat rasta žvalgybinio pobūdžio medžiagos“.
Keliama versija, kad E.Kohverį sekę rusų žvalgybininkai užfiksavo slaptą jo susitikimą su kitu agentu. KaPo duomenimis, E.Kohveris iš tiesų rinko operatyvinę informaciją, tačiau darė tai pasienyje, mat užsienio šalyse KaPo dirbti negali.
Žvalgybinio karo dalis
„Šis incidentas nėra atsitiktinis, – teigė buvęs Estijos žvalgybos vadovas ir patarėjas valstybės saugumo klausimais Eerikas Niilesas Krossas. – Nežinau, ar tai kažkoks šešėlinis FST reikalas, kuris nepavyko taip, kaip planuota, tačiau šį įvykį dera vertinti platesniame kontekste. Šis laikas nėra atsitiktinis, tai yra signalas.“
Tokiai minčiai pritarė ir buvęs Lietuvos valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus.
„Neplanuotų įvykių žvalgyboje nebūna. Prievarta ir agresija iš Rusijos pusės yra signalas visoms valstybėms – žvalgybinis karas prasidėjo“, – situaciją „Lietuvos rytui“ apibendrino buvęs Lietuvos saugumo vadovas.
M.Laurinkaus teigimu, kiekvienai Baltijos valstybei bus pritaikytas kitoks scenarijus. „Mes jau susiduriame su iššūkiais. Dabartinis pareiškimas dėl bylų tarnybos sovietų armijoje vengusiems lietuviams – šio karo dalis.
Mes turime būti pasiruošę atremti tokias provokacijas“, – pabrėžė jis.
Meta iššūkį Europai
„Nepamenu tokio atvejo, kad sulaikomas kitos valstybės pilietis būtų iškart gabenamas į užsienio valstybę.
NATO valstybės žvalgybos pareigūno pagrobimas jos pačios teritorijoje yra įvykis, kuriam pavyzdžių neįmanoma rasti“, – stebėjosi E.N.Krossas.
M.Laurinkaus manymu, tokios provokacijos skirtos visuomenei paruošti.
„Tai šaltojo karo sudedamoji dalis.
Skirtingu metu būna įgyvendinami skirtingi tikslai, tačiau bendras tikslas – išjudinti visuomenę, pritraukti tuos, kurie palaikytų Rusijos pusę konflikto metu.
Tokie procesai vyksta ne tiktai Baltijos valstybėse. Mes matome, kaip ieškoma draugystės Vengrijoje“, – analizavo buvęs VSD vadovas.
Įbaugino Lietuvą
Premjeras A.Butkevičius šeštadienį pranešė, kad Lietuva, reaguodama į incidentą Estijoje, penktadienį sustiprino savo sienų apsaugą. Premjeras taip pat nurodė, kad jis nėra gavęs informacijos, jog panašios provokacijos gali būti surengtos ir Lietuvoje.
„Sustiprintos priemonės galioja iki pirmadienio. Tolesni sprendimai priklausys nuo situacijos. Iš tikrųjų viskas yra labai ramu ir saugu“, – teigė vidaus reikalų ministras D.Barakauskas.
„Kadangi pasirodė informacija apie sienos sustiprinimą, nebuvo netgi bandymų pervežti kontrabandą. Realiai jokių pažeidimų nebuvo, matyt, ta informacija suveikė“, – po savaitgalio patvirtino ministras.
Vakar sprendimas dėl sienų apsaugos stiprinimo buvo atšauktas ir grįžtama į normalią parengtį.
