BBC komandai užpuolikai visais įmanomais būdais stengėsi sutrukdyti paskelbti interviu su Konstantino Kuzmino šeimos nariais. Astrachanės mieste pietų Rusijoje reporteris Stevenas Rosenbergas kalbėjosi su Ukrainoje kovojusio vaikino seserimi apie paskutinę jo dieną šeimos namuose.
Interviu metu ji spėliojo, kad galėjo būti atsakingas už tai, kas nutiko jos broliui, nes Rusija paneigė gandus apie kariuomenės įvedimą į Ukrainą.
Po keleto valandų einančius prie savo automobilio žurnalistus užpuolė trys asmenys. Jie sumušė operatorių, pavogė jo kamerą ir metė ją į žemę, skubiai sulipo į savo automobilį ir pasišalino.
Šis užpuolimas – tik vienas iš daugelio panašių atsitikimų, su kuriais susiduria žurnalistai. Rusų reporteriai Vladimiras Romenskis iš nepriklausomo televizijos kanalo „Dozhd TV“ ir Ilja Vasyuninas iš „Russkaya Planeta“ buvo užpulti tada, kai rengė reportažą apie slaptas Rusijos karių parašiutininkų laidotuves Pskove.
Ketvirtadienį „Dozhd TV“ direktorius Michailas Zygarius paskelbė savo įžvalgas apie vieno iš savo darbuotojų užpuolimą. Jis tvirtino, kad dėl tokio įvykio susidomėjimas V.Romenskio pranešimu gerokai padidėjo.
BBC žurnalistai po susidūrimo su užpuolikais dieną praleido ligoninėje, kur operatoriui buvo atliekami įvairūs tyrimai, o po to nusprendė kreiptis į policiją. Dėl neaiškių priežasčių pareigūnams prireikė daugiau nei keturių valandų, kad užfiksuotų žurnalistų skundą.
Sugrįžusių atgal į komandos automobilį BBC darbuotojų laukė dar viena staigmena. Jie iš karto suprato, kad kažkas buvo įsilaužęs į jų automobilį. Patikrinus kompiuterį paaiškėjo, kad iš kietojo disko ir kitų atminties laikmenų buvo ištrinta visa informacija.
Tačiau tai nesustabdė profesionalių žurnalistų – su savimi jie turėjo atsargines visos surinktos informacijos kopijas. Nors užpuolikai aiškiai siekė tai sustabdyti, K.Kuzmino istorija pasiekė žmones visame pasaulyje.
Bbc pranešime ketvirtadienį dar kartą buvo patvirtinta, kas bet kokia informacija, susijusi su Rusijos kariuomenės buvimu Ukrainoje, yra laikoma slapta ir stengiamasi sustabdyti jos paviešinimą.
„Rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuoti penki žurnalistų užpuolimai Rusijoje. Tai yra nepriimtina ir mes kreipėmės į Rusijos valdžią, siekdami sustabdyti smurtą prieš reporterius“, - sakė .Žurnalistų apsaugos komiteto tyrėjas Muzaffaras Suleymanovas.
"Žurnalistų užpuolimas yra rimtas nusikaltimas, o užpuolikus būtina surasti ir nubausti. BBC komandos istorija yra dar vienas to pavyzdys. Tokiu būdų rodyti nepasitenkinimą visa kompanija yra neleistina“, - teigė Vadimas Denginas, parlamento narys, atsakingas už informacijos politiką.
Jis pasiūlė iki 20proc. sumažinti žiniasklaidos kompanijų akcijas, kurios gali priklausyti užsieniečiams. Kitą savaitę už arba prieš tokias pataisas bus balsuojama Dūmoje. Tačiau kritikai tvirtina, kad naujas įstatymas suvaržys žiniasklaidos laisvę.
"Informacija turi didelę įtaką visame pasaulyje, taigi neturėtume leisti užsieniečiams pakeisti mūsų pačių nuomonės“, sakė V.Denginas.
M.Sulaymanovo teigimu, reikia skirti daugiau dėmesio nebaigtoms žurnalistų nužudymo ir užpuolimo byloms.
„Vis dar nežinome, kas 2009-aisiais nužudė žmogaus teisių gynimo grupės „Memorial“ aktyvistę Nataliją Estemirovą. Ne viena dešimtis bylų taip ir nebuvo užbaigtos. Tikimės, kad Rusijos tarnybos aiškiai parodys, kad kiekvienas nusikaltėlis, pasikėsinęs į žurnalistus, bus nubaustas“, - sakė jis.
Nukentėję BBC žurnalistai, prisimindami dešimtis neišaiškintų bylų, sakė turintys mažai vilties, kad jų užpuolikai bus nubausti.
Parengė Emilija Riaukaitė
