Nedidelio miesto tragedija, regis, sukrėtė visą Estiją. Vakar šalyje buvo gedulo diena. Kai pirmadienį popiet 15-metis Vahuras Ruutas mokykloje per pamoką iš savo tėvo pistoleto nušovė 56 metų vokiečių kalbos mokytoją Ene Sarap, estai reikalauja paaiškinimų. Politikai pamėgino išsisukti pasiteisinimais.
Antai Estijos švietimo ir mokslo ministras Jevgenijus Osinovskis po apsilankymo mokykloje sakė, kad suvokti to, kas įvyko, neįmanoma, ir kad visa Estija turi stengtis, jog tokie dalykai nepasikartotų.
„Neleiskime pasikartoti tokiam dalykui.
Neturime skubėti dėl išvadų ir daryti jas pirma laiko, bet visiems mums derėtų prisiimti bendrą atsakomybę dėl visuomenės saugumo. Reiškiu nuoširdžią užuojautą E.Sarap artimiesiems, kolegoms ir mokiniams“, – sakė ministras.
Vis dėlto estai nori išgirsti daugiau nei užuojautos žodžius. Mat nors mokytoją nušovęs paauglys viešai nebuvo pagarsėjęs kaip problemiškas arba turintis siaubingų kėslų, internete kūrė aršaus, mirtį šlovinančio jaunuolio įvaizdį.
Iki šiol V.Ruuto „Facebook“ paskyroje galima rasti daugybę nuotraukų ir pranešimų su užuominomis į ginklus, mirtį ir žudymą. Oficialiai policija teigia negavusi jokių išankstinių perspėjimų apie paauglio ketinimus.
Praėjusį balandį depresijos kamuojamas vaikinas rašė: „Nesmerkite manęs, kad esu tylus. Niekas garsiai žmogžudystės neplanuoja.“
Niekas į šį pranešimą nereagavo, o V.Ruutą akivaizdžiai slėgė dėmesio trūkumas, kuriuo jis dalijosi savo paskyroje.
„Niekam nerūpi“, – po viena mirtį simbolizuojančia nuotrauka prieš metus rašė būsimasis žudikas.
Pareigūnai teigia, kad jie patys negalėjo reaguoti, mat paauglys niekada konkrečiai nerašė ketinantis ką nors nužudyti, o stebėti visų jaunuolių pranešimus socialiniuose tinkluose galimybių neturi jokios šalies policija. Tai daryti pirmiausia esą turėtų artimieji ir draugai, kurių uždaro būdo V.Ruutas daug neturėjo.
„Visuomet per paskaitas raginame vaikus būti atidžius ir pranešti apie įtarimą sukėlusių asmenų pranešimus internete“, – teigė specialaus internetinės policijos dalinio konsteblė Maarja Punak.
Estijoje apie tokius pareigūnus žino 60 proc. mokinių, tačiau kreipiasi į juos retai.
Tačiau esą pasitaiko atvejų, kai gaunama informacijos apie grėsmę galinčius kelti vaikus. Paprastai įtarimų sukelia užgaulūs arba grasinantys pranešimai socialiniuose tinkluose. Tada konstebliai kreipiasi į paskyros savininką, mokymo įstaigą ar į vaiko tėvus, jei įtarimų sukėlęs paauglys nuotraukoje dar ir pozuoja su ginklu.
V.Ruutas kaip tik atitiko visus šiuos kriterijus – rašė įtartinus pranešimus, kėlė nuotraukas, kuriose pozavo su ginklais. Tačiau šį kartą sistema kažkodėl nesuveikė, o įtartiną V.Ruuto elgesį Estija ėmė aptarinėti tik po nelaimės.
