Ši protesto akcija, kuri buvo viena didžiausių per prezidentės Cristinos Fernandez septynerius vadovavimo metus, buvo surengta praėjus mėnesiui po to, kai prokuroras, ketinęs iškelti kaltinimus šalies vadovei dėl mėginimo nuslėpti jo tyrimą dėl vieno 1994 metais įvykdyto sprogdinimo, buvo rastas negyvas.
Prokuroro Alberto Nismano mirtis mįslingomis aplinkybėmis supurtė Argentiną prieš spalį vyksiančius prezidento rinkimus, po kurių C.Fernandez turės palikti šalies vadovo postą.
„Mūsų demokratijos vertybės sudaužytos, – skundėsi 46 metų protestuotojas Eduardo Gonzalezas, pliaupiant smarkiam lietui. – Norime, kad korupcija liautųsi.“
Šalia jo buvusi devynerių vaikų motina Estela Girbal sakė, kad jai jau įgriso aukštų pareigūnų nebaudžiamumas. „Tai rodo, kad žmonės pavargę“, – pareiškė ji.
Eitynes trečiadienį organizavo grupė prokurorų, kurie sakė, kad nori tokiu būdu pagerbti A.Nismaną ir kad ši akcija nėra politiškai motyvuota. Ta grupė ne kartą buvo susipriešinusi su C.Fernandez vyriausybe ir skundėsi dėl bauginimų bei kišimosi į Argentinos teismų darbą.
Aukšto rango vyriausybės pareigūnai kaltino juos mėginant organizuoti „teisininkų pučą“ ir rezgant sąmokslą su dešiniosios stovyklos politiniai oponentais, siekiant nuversti C.Fernandez.
Protestuotojai mojavo plakatais su užrašais „Tiesa“, „Teisingumas“, „Aš esu Nismanas“.
A.Nismanas kaltino Iraną 1994 metais organizavus sprogdinimą viename žydų centre Buenos Airėse, taip pat užsiminė, kad C.Fernandez susitarė su Teherano vyriausybę, kad prokuroro vykdomas tyrimas dėl to incidento bus nuslėptas mainais į ekonomines nuolaidas.
C.Fernandez tuos kaltinimus vadino absurdiškais ir sakė, kad nekontroliuojami valstybės saugumo agentai, jaučiantys pagiežą prezidentei, klaidino tyrimą atliekantį A.Nismaną, o vėliau jį nužudė.
Vietos policija pranešė, kad trečiadienį Buenos Airėse vykusiose eitynėse dalyvavo 400 tūkst. žmonių, bet federalinė policija nurodė, kad jų tebuvo apie 50 tūkstančių.
