Įrašytoje vaizdo žinutėje B.Obama nurodė norintis, kad biblioteka būtų statoma rajone, kuriame atsiskleidė jo kaip visuomenininko gabumai ir kuriame nedarbo bei neišsivystymo problemos tebeegzistuoja iki šių dienų.
„Įkurdami biblioteką ir fondą pietinėje Čikagos dalyje mes ne tik skatinsime, bet ir turėsime įtakos pasikeitimams toje vietoje, – kalbėjo B.Obama, šalia kurio stovėjo jo sutuoktinė Michelle. – Mes taip pat galime pritraukti į Čikagą pasaulį“.
Pagal projektą bibliotekai buvo siūlomos keturios vietos: dvi Čikagoje, viena Niujorko Kolumbijos universitete ir dar viena B.Obamos gimtuosiuose Havajuose.
Pasak organizatorių, projekto įgyvendinimas Čikagoje gali kainuoti 600 mln.JAV dolerių, tačiau vėliau jis miestui kasmet atneš po 200 mln. JAV dolerių, sukurs 1 900 darbo vietų ir po 800 tūkst. lankytojų.
„Esu sujaudinta, kad šios lėšos atsidurs pačioje širdyje to rajono, kuris man labai daug reiškia“, – pridūrė Čikagoje gimusi M.Obama.
„Visos vertybės, visi prisiminimai, visi svarbūs man santykiai yra Čikagoje. Save laikau Čikagos pietinio rajono gyventoja“, – sakė ji.
Čikagoje vyko Obamų vestuvės, čia gimė abi jų dukterys, Sasha ir Malia, ir būtent šiame mieste šeima šventė B.Obamos pergalę 2008 metų prezidento rinkimuose.
Nuo Franklino Roosevelto laikų prezidentinėse bibliotekose laikomi konkrečių prezidentų vadovavimo laikotarpio dokumentai, vėliau labai svarbūs istorikams ir tyrinėtojams.
Šios bibliotekos taip pat atlieka paminklo ir muziejaus, leidžiančio formuoti visuomenės nuomonę net pasibaigus kasdienėms politinėms kovoms, funkciją.
B.Obamos bibliotekos pastate taip pat veiks fondas, į kurio veiklą turėtų aktyviai įsitraukti pats prezidentas ir pirmoji šalies ponia, palikę Baltuosius rūmus 2017 metais.
Fondo interneto svetainėje jau dabar vyksta jos lankytojų apklausa, siekiant išsiaiškinti, kokiais, jų nuomone, projektais pirmoji šalies pora turėtų užsiimti ateityje.
Kol kas B.Obama yra užsiminęs, kad norėtų prisidėti prie jaunų juodaodžių vyrų gyvenimo perspektyvų gerinimo.
