Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris susitiko Prahoje su Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos diplomatijos vadovaus, bet nesugebėjo jų įtikinti priimti ES planą paskirstyti tarp Bendrijos narių 160 tūkst. pabėgėlių.
„Esame įsitikinę, kad mes kaip šalys turėtume kontroliuoti asmenų, kuriuos galima priimti ir taip pat pasiūlyti jiems pagalbą, skaičių“, – Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas sakė žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją po to susitikimo.
Į Europą toliau plūsta rekordiniai skaičiai žmonių, daugiausiai besigelbstinčių nuo karų ir skurdo. Per pastarąją parą į Makedoniją įžengė apie 7,6 tūkst. atvykėlių.
Mėgindama atremti šį antplūdį, Vokietija sakė, kad netgi naujausias ES planas nėra pakankamas, bet kanclerė Angela Merkel neturi daug galimybių įtikinti persigalvoti kitas šalis, kurios atsisakė prisidėti, nes ji jau atmetė baudžiamąsias priemones, tokias kaip Bendrijos subsidijų sumažinimas.
Vengrija nusprendė pasiųsti kariuomenę padėti statyti 4 m aukščio tvorą palei pietinę sieną su Serbija, o vaizdai, nufilmuoti tame regione veikiančioje prieštaringai vertinamoje Reskės pabėgėlių stovykloje parodė, kad atvykėliai yra maitinami „kaip gyvuliai garde“: policijos pareigūnai mėtė sumuštinius besigrumiančiai alkanų žmonių miniai, kurioje buvo moterų ir vaikų.
Daugelis rytinių ES šalių lieka griežtai nusistačiusios prieš pabėgėlių perkėlimo planą, nors dauguma tų žmonių plūsta į šiaurę.
Austrijoje nuo pirmadienio buvo užregistruota 16 tūkst. migrantų, bet tačiau šalyje pasiliko tik apie 1,1 tūkst., o visi kiti patraukė į Vokietiją, pranešė vietos pareigūnai.
„Nedera kalbėti apie privalomas kvotas, apskaičiuotas vien biurokratiniu pagrindu – sakyčiau, buhalteriškai, nepasitarus su šalimis narėmis“, – skundėsi Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas.
Jo nuomonė sutapo su išsakyta Slovakijos premjero Roberto Fico, kuris trečiadienį pareiškė: „Nenoriu vieną dieną atsibusti ir rasti šioje šalyje 50 tūkst. žmonių, apie kuriuos nieko nežinome.“
Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio išdėstytuose pasiūlymuose numatoma peržiūrėti daug kritikos sulaukusią ES Dublino sutartį, pagal kurią prieglobsčio prašantys žmonės privalo būti registruojami toje Bendrijos šalyje, kurią jie pirmiausiai pasiekė.
Tuo tarpu į Graikijai priklausančią Lesbo salą toliau plaukė pabėgėlius gabenančios valtys, o šimtai žmonių turėjo eiti 50-60 km nuo išsilaipinimo vietos iki pagrindinio miesto, kur galėtų užsiregistruoti.
„Einame jau keturias valandas. Nėra jokių autobusų, taksi, vandens – nieko“, – skundėsi 23 metų anglų literatūros studentas iš Sirijos Mohammedas Yassinas al Jahabra.
Tūkstančiai žmonių yra priversti nakvoti gatvėse nehigieniškomis sąlygomis. Taip pat buvo pranešimų apie susirėmimus su riaušių policija, mėginant suvaldyti didžiules minias, besiveržiančias į keltus.
Danija taip pat tvirtina nepriimsianti nė vieno iš 160 tūkst. pabėgėlių, kuriuos Europos Sąjunga nori perskirstyti iš Italijos, Graikijos ir Vengrijos į kitas šalis.
Kaip Didžioji Britanija ir Airija, Danija teisiškai nėra įsipareigojusi dalyvauti ES planuose paskleisti pabėgėlius tolygiau per visas ES nares, ir Danijos integracijos ministrė Inger Stoejberg penktadienį aiškiai pasakė, kad Danija savo noru neketina prie šios akcijos dėtis.
„Mes nedalyvausime 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų paskirstyme“, Danija ir taip jau daug priima prieglobsčio prašytojų, sakė ji žurnalistams.
Pernai prieglobsčio Danijoje paprašė 15 tūkstančių asmenų. Jos kaimynėje Švedijoje, kurioje gyventojų yra beveik dvigubai daugiau, jau priėmė daugiau kaip 80 tūkstančių.
Jungtinės Tautos penktadienį sveikino Europos Sąjungos planą paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių po visą žemyną, bet perspėjo, kad toks skaičius esąs per mažas, reikėtų keliomis dešimtimis tūkstančių daugiau.
Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Antonio Guterresas praėjusią savaitę paragino Europos Sąjungą iki šių metų pabaigos priimti iki 200 tūkst. pabėgėlių pagal „masinio perkėlimo programą“, kuri būtų įpareigojanti Bendrijos šalims.
„Pasiūlytos 160 tūkst. pabėgėlių perskirstymo iš Graikijos, Italijos ir Vengrijos schemos taikymas krizei spręsti truktų ilgą laiką“, – pažymėjo penktadienį JT pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) atstovas Williamas Spindleris, kuris dar perspėjo, kad „mūsų pirminiu vertinimu poreikis yra dar didesnis“.
Rytų Europos šalys atsisako ES kvotų plano, bet UNHCR tvirtina, kad šis planas bus veiksmingas tik tuomet, jei dalyvaus visos ES šalys.
W.Spindleris sakė, kad reikia sumažinti spaudimą ES pasienio šalyse, ir ragina imtis „didelio masto skubaus priėmimo, paramos ir registravimo pastangų šalyse, į kurias atvyksta daugiausia pabėgėlių“.
Anksčiau šią savaitę UNHCR kreipėsi į donorus per 2016 metus skirti 27,1 mln. eurų paramos pabėgėlių krizei spręsti, vertindama, kad iki šių metų pabaigos Viduržemio jūrą perplauks apie 400 tūkstančių pabėgėlių, o kitais metais – dar apie 450 tūkstančių.
