„Mūsų šalis turi galingas ginkluotąsias pajėgas, ir mes nedelsdami stosime ginti savo sąjungininkų, bičiulių, vienašališkai naudodami jėgą tada, kai to prireiks“, – teigė B. Obama.
Kartu B. Obama pareiškė tikįs, kad pasaulio valstybės negali grįžti „prie senų konfliktų sprendimo būdų“.
Pasak B. Obamos, JAV supranta, kad vienos neišspręs pasaulio problemų.
Pasmerkė tuos, kurie remia B. al Assadą
JAV prezidentas iš JT Generalinės Asamblėjos tribūnos pirmadienį pasmerkė tuos, kurie remia tokius lyderius, kaip Sirijos Basharas Al-Assadas, kurį jis kaltino vaikų žudymu.
Ši kandi replika, tiesioginė ataka prieš Rusiją ir Iraną, valdantįjį Sirijos režimą teberemiančias šalis, pareikšta prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbą, kuri bus sakoma vėliau.
Nori bendradarbiauti su Rusija
Pasauliui ieškant būdų Sirijos pilietiniam karui užbaigti, B.Obama pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos norėtų bendradarbiauti su Rusija ir Iranu, siekiant „valdomo perėjimo“ prie Sirijos lyderio nušalinimo nuo valdžios.
Sirija negali „sugrįžti į prieškarinę padėtį“, – sakė B.Obama kalbėdamas iš tribūnos Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
Toks JAV prezidento pareiškimas išryškino įtampą, kuri tvyro tarp JAV ir stipriausios B.Assado sąjungininkės Rusijos. B.Assado ateitis turtų būti svarbiausias klausiamas vėliau pirmadienį numatytame retame B.Obamos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikime.
Savo ruožtu V.Putinas, kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje po B.Obamos, turėtų pareikšti, kad B.Assado kariuomenė yra labiausiai pajėgios kovoti su „Islamo valstybės“ džihadistais Sirijoje, todėl jas būtina remti.
B.Obama nepritaria V.Putino teikiamai paramai B.Assado režimui ir sako, jog vienintelis Rusijos lyderio argumentas, jog „alternatyva tikrai būtų blogesnė“, negali būti priimtinas.
Paliesdamas kitą įtampą santykiuose su Rusija keliančią problemą JAV prezidentas gynė Vakarų taikomas sankcijas Maskvai už jos paramą prorusiškiems separatistams Ukrainoje.
„Jeigu taip be jokių pasekmių įvyko Ukrainoje, tai gali atsitikti bet kurioje iš šiandien čia susirinkusių šalių“, – pareiškė B.Obama.
Jis taip pat paragino užbaigti dešimtmečius trukusį JAV embargą Kubai.
B.Obama pareiškė esantis įsitikinęs, kad JAV Kongresas „neišvengiamai panaikins embargą, kurio daugiau nebeturi likti“, ir sulaukė susirinkusiųjų plojimų.
Kalbėjo ir apie Ukrainą
Dar B.Obama pareiškė, kad pasaulis negali ramiai žiūrėti, kai Rusija nebaudžiama pažeidžia Ukrainos suverenumą. Jis nurodė, jeigu Rusijai nebus pasekmių dėl Krymo aneksijos, taip gali atsitikti su bet kuria kita JT šalimi.
JAV prezidentas sakė, kad Rusijos valdžios kontroliuojama žiniasklaida atspindi įvykius kaip atgimstančios Rusijos pavyzdį ir kad tokio požiūrio laikosi daugelis JAV politikų, manančių, kad pasaulyje jau vyksta naujas Šaltasis karas.
Tačiau, anot B.Obamos, taip nėra. Jis tvirtina, kad ukrainiečiams labiau kaip niekad rūpi jungtis su Vakarais. JAV prezidentas pabrėžia, kad JAV nenori izoliuoti Rusijos; jis sako norįs, kad Rusija prisidėtų diplomatinėmis priemonėmis, sprendžiant krizę Ukrainoje tokiu būdu, kuris leistų Ukrainai pačiai pasirinkti savo ateitį ir kontroliuotų savo teritoriją.
Būtent dėl šios priežasties, pridūrė prezidentas, JAV reikalauja krizės sureguliavimo Ukrainoje.
„O ne dėl to, kad Rusija būtų izoliuota. Mes to nenorime, mums reikia, kad Rusija būtų stipri, kad jai rūpėtų bendras darbas su mumis stiprinant visą tarptautinę sistemą“, – nurodė B.Obama ir pažymėjo, kad sankcijomis Rusijai nesiekiama grįžti prie Šaltojo karo.
„Sankcijos, kurias mes ir mūsų partnerės įvedėme Rusijai – visiškai nereiškia siekio grįžti prie Šaltojo karo“, – sakė jis.
Dėl sankcijų sustojo kapitalo judėjimas, sustojo ekonomikos augimas Rusijoje, smunka rublio kursas.
„Vyksta išsilavinusių rusų migracija. Įsivaizduokite priešingą situaciją, jeigu Rusijai eitų diplomatijos keliu, jeigu dirbtų kartu su Ukraina, kartu su tarptautine bendruomene, kad būtų užtikrinta tai, kad Rusijos interesai būtų apsaugoti. Tai būtų geriau ir Ukrainai, bet ir taip pat ir Rusijai, ir geriau visam pasauliui“, – sakė B.Obama.
Raginimai Europai
Generalinės Asamblėjos atidarymo kalboje pirmadienį, kreipdamasi į pasaulio šalių lyderius, JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paragino Europą nuveikti daugiau, siekiant išspręsti migracijos krizę.
„Aš raginu Europą padaryti daugiau“, – pasakė jis 193 šalių asamblėjai, pradėdamas diskusiją apie pabėgėlių ir migrantų krizę, didžiausią po Antrojo pasaulinio karo.
Jis perspėjo, kad ištekliai šiai krizei spręsti yra pavojingai menki. „Pasaulinė humanitarinė sistema nesužlugdyta, ji nusigyvenusi“, – pažymėjo Ban Ki-moonas.
Jungtinės Tautos turi tik pusę lėšų, reikalingų padėti žmonėms Irake, Pietų Sudane ir Jemene, ir tik trečdalį to, ko reikia Sirijai.
„Neturėtume tverti tvorų ar statyti sienų, bet pirmiausia privalome pažvelgti į priežasčių šaknis, šalis, kur visa tai kyla“, – sakė Ban Ki-moonas.
Per ketverius karo metus Sirijoje daugiau kaip keturi milijonai žmonių išvaryti iš savo namų, šimtai tūkstančių vyksta į Europą, į perpildytas pabėgėlių stovyklas Jordanijoje ir Turkijoje. Europos Sąjunga praėjusią savaitę sutarė skirti 1 mlrd.dolerių JT pagalbos pastangoms Sirijos kaimynėse, bet Ban Ki- moonas sako, kad reikia padaryti daugiau,norint užtikrinti, kad su migrantais būtų elgiamasi oriai.
Jis piktinosi tuo, kaip su migrantais elgiamasi Vengrijoje, kurios vyriausybė uždarė sieną su Serbija, o policija vandens patrankomis stūmė migrantus toliau nuo sienos. Vengrija dar priėmė įstatymus,pagal kuriuos sienos kirtimas tapo nusikaltimu, baudžiamu įkalinimu iki penkerių metų. Jis perspėjo, kad ištekliai šiai krizei spręsti yra pavojingai menki.
„Pasaulinė humanitarinė sistema nesužlugdyta, ji nusigyvenusi, – pažymėjo Ban Ki-moonas. – Mes negauname pinigų, kurių pakaktų daugiau gyvybių išgelbėti“. Jungtinės Tautos turi tik pusę lėšų, reikalingų padėti žmonėms Irake, Pietų Sudane ir Jemene, ir tik trečdalį to, ko reikia Sirijai.
