Tuo metu politologas Kęstutis Girnius mano, kad Baltarusijos vadovas tęsia nuoseklią atsiribojimo nuo Rusijos politiką.
L.Jonavičiaus teigimu, Baltarusijos žingsnis „panašus į tai, ką A.Lukašenka visada darė – balansavimo politiką“.
„Jis žiūri į bendrą situaciją ir ieško pusiausvyros tarp Vakarų ir Rusijos“, – BNS sakė ekspertas.
Tai, kad Rusija pastaruoju metu susiduria su problemomis – ekonomine krize, Vakarų sankcijomis, – leidžia A.Lukašenkai laisviau kvėpuoti, nurodė L.Jonavičius.
Jo teigimu, reikia suprasti, kad žengdamas tokį žingsnį A.Lukašenka „galvoja tik apie save, o ne apie visuomenės saugumą ar demokratėjimą“. Rusų karinės oro bazės atsisakymas yra derybinių svertų tiek su Vakarų valstybėmis, tiek su pačia Rusija paieška, sakė politologas.
„Visa tai nereiškia, kad tos bazės iš tikrųjų nebus“, – teigė L.Jonavičius.
Tuo metu VU TSPMI docentas K.Girnius priminė Baltarusijos prezidento pareiškimus jo vadovavimo šaliai pradžioje, kai jis teigė, kad Rusija ir Baltarusija turėtų tapti vieninga valstybe.
„Kai paaiškėjo, kad nebus vieninga valstybė, tai jis jau gal dešimt metų bando sustiprinti tą baltarusių tautinę tapatybę, kurią įmanoma sustiprinti tik atsiribojant nuo Rusijos ir rusų“, – BNS trečiadienį sakė K.Girnius.
„Jis jau kurį laiką tą daro ir šitas žingsnis yra nuoseklus tos politikos pavyzdys“, – pridūrė jis.
TSPMI docento vertinimu, Maskva turėtų vykdyti „milžinišką spaudimą“, kad bazė Baltarusijoje atsirastų, nes šiai šaliai ji yra „visiškai ne į naudą“.
K.Girniaus nuomone, pernai Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir parama separatistams Ukrainos Rytuose taip pat sukėlė nerimą A.Lukašenkai.
Jis atkreipė dėmesį, kad Krymą užėmė ten jau buvę rusų kariai.
„Aš manau, kad A.Lukašenka čia gana nuosekliai nori palaikyti šiokį tokį atstumą nuo Rusijos ir sumažinti tą karinį bendradarbiavimą, kuris suteiktų Rusijai didesnę galimybę diktuoti vidaus politiką“, – nurodė K.Girnius.
A.Lukašenka antradienį pareiškė, kad jo šaliai nereikia Rusijos karinės oro bazės, nors šios šalies vadovas Vladimiras Putinas rugsėjį pavedė savo ministrams dėl jos suderinti atitinkamą sutartį.
„Šiuo klausimu (dėl karinės bazės – BNS) su niekuo nekalbėjau. Mane stebina ir kažkiek glumina bei įžeidžia, kam šiandien reikėjo rusams paleisti informaciją į žiniasklaidą? Galbūt nerimauja, kad mes iš tiesų į Vakarus išeinam, kad mesteltų šią temą, kad Vakarai pradėtų mūsų klausinėti ar abejoti dėl to, kad mes norime su jais normalizuoti santykius?“ – antradienį kalbėjo A.Lukašenka.
Kremlius pastarojo A.Lukašenkos pareiškimo kol kas nekomentavo.
„Kol kas negaliu komentuoti. Tai turi būti patikrinta,ir tik tada mes galėsime ką nors pasakyti“, – žurnalistams Maskvoje sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Savaitgalį apie tūkstantis opozicijos šalininkų Minske dalyvavo demonstracijoje prieš Rusijos planus steigti Baltarusijos karinę oro bazę.
Baltarusiai sekmadienį rinks šalies prezidentą, kuriuo, daugelio analitikų vertinimu, bus perrinktas 21 metus šalį valdantis A.Lukašenka.
Baltarusija yra Rusijos sąjungininkė ir Maskvos vadovaujamos ekonominės sąjungos narė.
