„Raudonojoje Vienoje“ – kraštutinių dešiniųjų smūgis rinkimuose

Europos migrantų krizė padėjo

„Raudonojoje Vienoje“ – kraštutinių dešiniųjų smūgis rinkimuose.<br>AP nuotr.
„Raudonojoje Vienoje“ – kraštutinių dešiniųjų smūgis rinkimuose.<br>AP nuotr.
„Raudonojoje Vienoje“ – kraštutinių dešiniųjų smūgis rinkimuose.<br>AP nuotr.
„Raudonojoje Vienoje“ – kraštutinių dešiniųjų smūgis rinkimuose.<br>AP nuotr.
„Raudonojoje Vienoje“ – kraštutinių dešiniųjų smūgis rinkimuose.<br>AP nuotr.
„Raudonojoje Vienoje“ – kraštutinių dešiniųjų smūgis rinkimuose.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

BNS, AFP ir lrytas.lt inf.

2015-10-12 11:19, atnaujinta 2017-10-10 15:40

Praėjus 15-ai metų po to, kai velionio Joergo Haiderio vadovaujama kraštutinių dešiniųjų Austrijos laisvės partija (FPO) pribloškė Europą patekdama į federalinę vyriausybę, ši populistinė politinė jėga per balsavimą Vienos žemėje surinko 32,3 proc. balsų, rodo preliminarūs rezultatai.

Partija, prie kurios vairo dabar stovi Heinzas-Christianas Strache, sekmadienį surinko 6,5 proc. daugiau balsų, palyginti su ankstesniais rinkimais Vienoje 2010-aisiais, kai FPÖ taip pat pavyko 11 proc. pagerinti savo rezultatą.

Austrijos socialdemokratų partija (SPÖ), kuri 1,8 mln. gyventojų turinčią „raudonąją Vieną“ be pertraukų valdo nuo 1945-ųjų, sekmadienį surinko 39,4 proc. balsų – 4,9 proc. mažiau nei per ankstesnius rinkimus. Tąkart socialdemokratai taip pat surinko maždaug 5 proc. mažiau balsų.

„Žinoma, būtume norėję apylygio rezultato, tačiau tai nenutiko. Tuo pat metu reikia pastebėti, jog tai yra prasčiausias (SPO) rezultatas istorijoje“, – sakė 46 metų H.Ch.Strache.

Prieš rinkimus viešosios nuomonės tyrimai rodė, kad tarp partijų turėtų vykti apylygė kova, o kai kurie netgi leido prognozuoti pergalę kraštutiniams dešiniesiems.

Svarbiausia tema austrų rinkėjams, kuri opi ir visame Senajame žemyne, buvo šimtų tūkstančių migrantų atvykimas į Europą šiais metais.

Austrijos visuomeninio transliuotojo užsakymu atlikta apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti sekmadienį, parodė, kad 65 proc. rinkėjų Vienoje migrantų krizę laiko svarbiausių klausimu sprendžiant, už ką atiduoti savo balsą.

Prasčiausiai rinkimuose pasirodė centro dešinioji Austrijos liaudies partija (OVP), kuri yra SPO koalicijos partnerė federalinėje vyriausybėje. Ji pirmą kartą neperkopė 10 proc. ribos ir surinkusi 8,7 proc. balsų – 5,3 proc. mažiau nei per ankstesnius rinkimus, liko ketvirta, į priekį praleisdama žaliuosius, gavusius 11,1 proc. balsų.

Nuo rugsėjo pradžios į Austriją atvyko daugiau nei 200 tūks. migrantų, kurių dauguma keliauja toliau, į Vokietiją ar Skandinaviją.

Tačiau vyriausybė vis tiek prognozuoja, kad šįmet bus gauta iš viso apie 85 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį, tad ši Alpių valstybė, kurioje gyvena 8,5 mln. žmonių, tampa viena didžiausių priėmėjų Europoje remiantis skaičiais vienam gyventojų.

Buvęs dantų technikas H.Ch.Strache ragino Austriją pasekti Vengrijos premjero Viktoro Orbano pavyzdžiu ir pastatytą savo pasienyje tvorą. Socialdemokratas kancleris Werneris Faymannas tokius siūlymus atmetė.

„Kiekvienas nekilnojamojo turto savininkas taip elgiasi su savo namu – apjuosia tvora savo sodą ir nepalieka atvirų langų bei durų, kad nekviesti svečiai nepatektų į vidų“, – sakė H.Ch.Strache anksčiau šiais metais.

Sekdamas Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto lyderės Marine Le Pen pavyzdžiu, H.Ch.Strache taip pat sušvelnino prieš imigrantus nukreiptą retoriką, kurią aktyviai naudojo per rinkimų kampanijas pastaruosius dešimt metų, kai stovi prie FPO vairo.

Nebeliko islamą juodinančių šūkių. Juos pakeitė subtilesni plakatai su užrašais „Padėkite mūsų skurstantiesiems“, po kuriais mažesnėmis raidėmis prirašyta: „Užuot atvėrę duris ekonominiams migrantams“.

Apie kanclerio postą galvojantis H.Ch.Strache, kuris dabar jau galės pradėti rengtis 2018 metų visuotiniams rinkimams, per šią kampaniją daug dėmesio skyrė tradicinėms SPO temoms, pavyzdžiui, skurdo mažinimui.

„Jis pakeitė savo politinį diskursą, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Antonas Pelinka. – Ksenofobinis pagrindas niekur nedingo, tik tapo labiau latentiškas.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.