Šių metų spalį Izraelyje kraujas liejamas beveik kasdien. Ir ne tik visada problemų kėlusiame Gazos Ruože, bet ir pačioje Jeruzalėje.
Nuo tada, kai per žydų Naujuosius metus kilo įtampa dėl al Aksos mečetės, palestiniečiai Jeruzalėje jau įvykdė daugiau nei 20 atakų.
Jie badėsi peiliais, mojavo mėsos kapoklėmis, šaudė. Į niekuo dėtus praeivius šaltakraujiškai įvažiuota automobiliu.
Per šiuos kruvinus išpuolius žuvo 7 izraeliečiai, dar daugiau nei dvi dešimtys jų buvo sužalota, o policija nukovė ir 14 palestiniečių užpuolikų.
Svarbiausia, kad žmones gatvėse peiliais puola itin jauni – 13–19 metų – palestiniečiai. Jie veikia po vieną, tačiau jų braižas pernelyg panašus, kad būtų galima manyti, jog šių užpuolikų veiksmai neorganizuoti.
Prieš šiuos žudikus vaikų veidais Izraelis jau griebėsi priemonių: policijai gatvėse talkina Izraelio kariai, izoliuoti arabiški Jeruzalės rajonai, kuriuose gyveno jau nukauti užpuolikai, Izraelis taip pat pradėjo steigti patikros postus palestiniečių rajonuose Rytų Jeruzalėje.
Tik ar viso to užteks šiems išpuolius vykdantiems paaugliams sustabdyti? Juk kenčia viso Izraelio gyventojai – ne tik žydai, bet ir patys arabai.
Elektrikas su peiliu rankoje
Pastarųjų savaičių išpuolius gatvėse, autobusuose, stotelėse užpuolikai vykdo po vieną, daugiausia – dviese.
Vis dėlto kai kuriems izraeliečiams sunku patikėti, kad šios atakos vykdomos pavienių asmenų, kad jaunuoliai veikia visiškai savarankiškai.
„Noriu pabrėžti, kad tai nėra vadinamieji vieniši vilkai. Viskas organizuota: tai nėra pavieniai asmenys, kurie niekam nieko nesakę griebia peilį, – „Lietuvos rytui“ teigė Izraelio pajėgų atsargos seržantas, informacinių technologijų ekspertas Danielius Lupshitzas. – Nebūna, kad per dieną keturi teroro aktai įvyksta tiesiog šiaip sau. Niekas nevyksta šiaip sau.“
Tačiau kas verčia šiuos paauglius palestiniečius griebtis ginklo? Kokios jų istorijos?
Antai 19-metis Subhi Abu Khalifeh, kuris praėjusią savaitę subadė izraelietį, atrodė niekuo neišsiskiriantis jaunuolis. Nustebusi ir paties vaikino šeima.
S.A.Khalifeh užaugo Šufato pabėgėlių stovykloje – vienoje vargingiausių Jeruzalės vietų, kuri atskirta nuo likusios miesto dalies Vakarų Kranto barjeru.
Įėjimas į šią stovyklą atrodo kaip mūšio laukas: čia suversti sudegę automobiliai, gatvių danga juoda nuo padegtų padangų.
Toks vaizdas liudija dažnus susirėmimus tarp akmenis svaidančių palestiniečių ir Izraelio saugumo pajėgų.
Šį barjerą kasdien turėdavo pereiti ir dabar jau suimtas S.A.Khalifeh, kuris su savo broliais dirbo elektriku Tel Avivo statybvietėse.
Kasdien jis kartodavo tą patį ritualą: pereidavo patikrinimą metalo detektoriumi, parodydavo tapatybę patvirtinančius dokumentus ir sėsdavo į jį samdančios įmonės automobilį – juo su broliais vaikinas būdavo nuvežamas į darbą.
Kai praėjusios savaitės ketvirtadienį S.A.Khalifeh prie vartų nepasirodė, broliai išvyko į darbą be jo. Visą rytą jaunuolis nekėlė ragelio, o popietę jo tėvus pasiekė žinia: Subhi subadė izraelietį ir yra sulaikytas.
Tėvai teigė nežinantys jo tikslių motyvų, tačiau sūnų, kuris peiliu sunkiai sužeidė izraelietį, gynė: „Tai normalu, kai pažiūri į tai, kas mums vyksta.“
Užpuolė savo bendraamžį
Išpuolius gatvėse vykdo ir daug jaunesni palestiniečiai. Izraelį itin sukrėtė dviejų pusbrolių – 13-mečio Ahmedo ir 15-mečio Hassano Manasrų – ataka.
Šį pirmadienį du paaugliai išėjo iš savo namų Rytų Jeruzalėje ir peiliu užpuolė du izraeliečius: sužeidė gatve ėjusį 20-metį vaikiną ir paliko sunkių durtinių žaizdų pro šalį dviračiu važiavusiam 13-mečiui.
Pabėgti bandęs Ahmedas netrukus buvo nutrenktas automobilio ir sunkiai sužeistas, o jo pusbrolis Hassanas buvo nukautas policijos pareigūno.
Savo rajone Rytų Jeruzalėje jie bendraamžių palestiniečių buvo palaikyti didvyriais.
O Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas tvirtino, kad Izraelis nužudė paauglius – įskaitant partrenktąjį Ahmedą, bet neužsiminė, kad paaugliai surengė ataką prieš niekuo dėtus praeivius. Jis netgi teigė, kad trylikamečiam Ahmedui Izraelio pajėgos vėliau įvykdė egzekuciją.
Šiuos visai nepagrįstus gandus Izraelis netrukus išsklaidė. Dienraštis „Hareetz“ išspausdino Jeruzalės ligoninėje sveikstančio paauglio nuotraukas.
„Berniukai siekė nužudyti kitus, – apie neatsakingus M.Abbaso komentarus kalbėjo Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. – Tačiau visą istoriją palestiniečiai mėgino pateikti visai kitaip.“
Vedė deginantis pyktis
Kitas jaunas palestinietis 19 metų Mohammedas Ali užpuolė du Izraelio policininkus, kai jie paprašė jo parodyti tapatybės dokumentus.
Vaikinas jiems padavė dokumentą ir tada kelis kartus smogė policininkams peiliu. Netrukus užpuolikas buvo nukautas.
Jo dėdė Ahmedas pasakojo, kad vaikinas buvo kilęs iš pasiturinčios arabų šeimos: „Jis turėjo pinigų, jo nekamavo psichologinės problemos.
Vaikino bėda buvo jo jautrumas tėvynei ir religijai.“
Mokyklą metęs vaikinas balansavo tarp padienių darbų, o pastaraisiais mėnesiais dirbo giminaičio mėsinėje.
Ant jo kambario sienos kabėjo neapykantos pilnas užrašas: „Atsakyk į Dievo kvietimą ginti al Aksos mečetę, Jeruzalę ir arabų orumą“.
19-mečio artimieji teigė, kad būtent kivirčai dėl al Aksos mečetės, nuo kurių prasidėjo visa išpuolių virtinė, pakurstė ir patį M.Ali.
Žydų Naujųjų metų dieną palestiniečiai ėmė skleisti gandus, esą Izraelis ketina pakeisti al Aksos mečetės lankymo taisykles.
Al Aksą – trečiąją pagal svarbą islamo šventovę – gerbia ir žydai, ji yra Šventyklos kalne, švenčiausioje judaizmui vietoje. Žydams yra leidžiama čia lankytis, bet melstis draudžiama – kad nebūtų provokuojama įtampa.
Nors pastaraisiais metais čia kartais apsilankydavo ir pavienių izraeliečių, Izraelis kaltinimus piktais kėslais nuolat neigė ir tvirtino, kad palestiniečiai kursto neapykantą – B.Netanyahu net uždraudė Izraelio politikams lankytis Šventyklos kalno komplekse.
Bet palestiniečiai šį rudenį kelis kartus jau buvo užsibarikadavę al Aksos mečetėje, mėtė akmenis ir savadarbius sprogmenis į policiją.
Vėliau, tvyrant įtampai ir musulmonams baiminantis, kad izraeliečiai kėsinasi užimti jų mečetę, jie ir pradėjo virtinę atakų.
Jaunuoliai ranką pakėlė prieš praeivius, policijos pareigūnus.
Du palestiniečiai ėmė badyti žmones viename Jeruzalės autobuse, kitas įvažiavo į stotelę automobiliu ir išlipęs švaistėsi mėsos kapokle.
Kelias atakas surengė ir keturios merginos.
Izraelis gyvena įtampoje
Smurtas prasidėjo Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante, tačiau vėliau išplito į kitus Izraelio miestus bei Gazos Ruožą, kur nuolat vyksta kruvini Izraelio policijos ir palestiniečių susirėmimai.
Vis dėlto, kaip teigė D.Lupshitzas, dabartiniai išpuolių vykdytojai negali būti tapatinami su visais palestiniečiais.
Ginklo griebiasi tik radikalūs musulmonai, dėl jų veiksmų kenčia ne tik izraeliečiai, bet ir patys palestiniečiai.
„Tai nėra tiesiog atakos prieš žydus, izraeliečius, tuos, kurie gyvena Vakarų Krante. Tai yra išpuoliai prieš Izraelį ir jo gyventojus. Visus nekaltus žmones“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino D.Lupshitzas ir pridėjo, kad užpuolikų tikslas – terorizuoti visuomenę.
Taikaus izraeliečių ir palestiniečių konflikto sprendimo siekiančios organizacijos „Ir Amim“ vadovė Yudith Oppenheimer sutinka, kad pastarųjų savaičių išpuoliai siaubingi.
Tačiau, anot jos, izraeliečiai turėtų pagalvoti apie tai, kad konfliktas turi gilias šaknis. Esą kol palestiniečiai „jausis beviltiškai“, niekas neišsispręs.
„Mes visi dabar gyvename baimėje. Bet negalime pro pirštus žiūrėti į tai, kad išpuolius ėmė rengti jaunesni nei 20 metų vaikai, – kalbėjo organizacijos vadovė. – Mėgindami ieškoti priežasčių, iš kur kyla šis smurtas, turime atsižvelgti į tai, kad palestiniečiai nusivylę, įpykę ir neturi šviesių vilčių dėl ateities.“
Neapykantą kursto dvasininkai
Kita vertus, prie jaunų žmonių įniršio ir tiesiog nevaldomo keršto troškimo prisideda ir mintys, kurias šie palestiniečiai išgirsta iš savo dvasininkų – imamų bei prezidento M.Abbaso.
Pastarasis pasaulio žiniasklaidai vis aiškina, kad savo žmones ragina konfliktą spręsti taikiai, o dėl šio smurto protrūkio kaltas pats Izraelis.
Tačiau prisiminus praėjusį mėnesį jo pasakytą kalbą akivaizdu, kad pats lyderis laimino smurtą prieš žydus.
„Al Aksos mečetė yra mūsų. Žydai neturi teisės jos teršti savo purvinomis kojomis, – tąsyk kalbėjo M.Abbasas. – Mes laiminame kiekvieną kraujo lašą, išlietą dėl Jeruzalės, kuris yra tyras ir grynas kraujas. Kraujas, išlietas dėl Alacho.“
Dar labiau sukrečia ir vieno Gazos imamo praėjusį penktadienį išsakyti raginimai badyti izraeliečius.
„Broliai, štai kodėl mes šiandien prisimename, ką Alachas padarė žydams. Šiandien mes suprantame, kodėl žydai stato sienas – kad išgelbėtų savo gerkles nuo perpjovimo. Mano broli Vakarų Krante, durk!“ – šaukė imamas prieš tikinčiųjų akis mojuodamas didžiuliu peiliu.
Laukia nelengvi sprendimai
Žvelgiant į šią painią situaciją kyla klausimas: ar dabar Izraelio vykdomas arabų rajonų uždarymas, areštai bei planuojami reidai gali išspręsti problemą?
Juk visa ši teroro infrastruktūra susideda iš paauglių, ginkluotų virtuviniais peiliais.
Nė vienas atakas jau vykdžiusių paauglių neturi ankstesnių sąsajų su terorizmu ir tik saujelę jų sieja migloti ryšiai su teroristinėmis organizacijomis.
Beveik visi šių savaičių išpuolių vykdytojai kilę iš Rytų Jeruzalės. Tai reiškia, kad jie turi tapatybės korteles, leidžiančias judėti po miestą ir šalį.
Tad saugumo pajėgoms atskirti, kuris palestinietis gali imtis tokių žiaurių veiksmų, o kuris neturi blogų kėslų, yra labai sunku. Ir visai nesvarbu, kad arabų kvartalai Jeruzalėje jau izoliuoti – žmonės vis tiek išleidžiami į darbą.
Be to, dabartiniai išpuoliai neprimena antrosios palestiniečių intifados – sukilimo, kai veikė sprogdintojai savižudžiai ir patyrę bombų gamintojai iš pabėgėlių stovyklų Vakarų Krante.
Dabar paaugliai išpuolius vykdo primityviausiais ginklais, kuriuos gatvėse išsitraukia staiga. Taigi jų planus susekti sunku.
„Peiliai, kirviai – lengviausiai pasiekiami dalykai. Tai tiesiog logistinis organizuotas sprendimas. Taip įvykdyti išpuolį lengviausia“, – teigė D.Lupshitzas.
Su visu tuo dorotis turi policijos pareigūnai ir kariškiai.
Bet net sustiprintoms pajėgoms gali nepavykti sustabdyti žudikų vaikų veidais.
Akivaizdu, kad Izraeliui reikia patvaresnio sprendimo, kuris padėtų išvengti tokių prasiveržiančių smurto bangų.
Palestiniečiai buvo sukilę du kartus
Pirmasis palestiniečių sukilimas – intifada – prieš Izraelio vykdomą Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo okupaciją prasidėjo 1987 metais ir truko iki Madrido konferencijos 1991-aisiais.
Neramumai įsiplieskė 1987ųjų gruodį, kai vienoje pabėgėlių stovykloje Izraelio pajėgų sunkvežimis susidūrė su civilių automobiliu, kuriuo važiavo keturi palestiniečiai. Visi jie žuvo.
Palestiniečių sukilimas iš pradžių buvo taikus – jie atsisakė dirbti izraeliečių nausėdijose, nustojo mokėti mokesčius, statė barikadas. Tik vėliau imta svaidyti akmenis ir „Molotovo kokteilius“.
Per visą pirmąją intifadą žuvo 2044 palestiniečiai – 1087 nukovė Izraelio kariai, 75 nušovė civiliai izraeliečiai, o 882 įtariamiems kolaborantams gyvybę atėmė patys palestiniečiai.
Izraeliečių pusėje – 160 aukų. Žuvo 100 civilių, iš jų – 47 naujakuriai, ir 60 saugumo pajėgų narių.
Antroji intifada įsižiebė 2000 metų rugsėjį, kai Arielis Sharonas, pradėdamas rinkimų kampaniją, aplankė Šventyklos kalną Jeruzalėje. Palestiniečiai vizitą įvertino kaip provokaciją ir pradėjo rengti smurtinius protestus.
Sukilimas 2005 metais baigėsi numalšinimu. Palestiniečiai naudojo šaunamuosius ginklus, taip pat sprogdinosi mirtininkai.
Per puspenktų metų žuvo 3,2–3,3 tūkst. palestiniečių ir maždaug 1 tūkst. izraeliečių.
