„Jis sugebėjo sukurti unikalų ekscentriško klouno įvaizdį ir skleidė šviesą vien pasirodydamas, kiekvieną vaidinimą jis sugebėjo paversti švente“, – taip apie velionį O.Popovą kalbėjo Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis.
Vyresniajai kartai geriau pažįstamas klounas gimė neturtingoje šeimoje netoli Maskvos.
Būdamas 14 metų įstojo į cirko mokyklą sostinėje ir daug valandų praleisdavo mokydamasis fokusų, vaikščioti virve, akrobatikos.
Talentas prajuokinti žmones netrukus ėmė duoti naudos – už pasirodymus sovietiniuose kolūkiuose ir sporto klubuose jis gaudavo maisto kuponų.
19 metų sulaukusį klouną, kurio tėvas laikrodininkas dingo per Antrąjį pasaulinį karą, pasamdė vyriausybinė cirko organizacija.
Didysis lūžis įvyko 1954 metais, kai Saratovo cirke jis pakeitė ranką susilaužiusį vyriausiąjį klouną.
Po dvejų metų O.Popovas perėmė vyriausiojo klouno pareigas ir tais pačiais metais pirmą kartą išvyko už Sovietų Sąjungos sienų – į gastroles po Vakarų Europą.
Šios sovietinio cirko gastrolės užsienyje buvo pirmosios, o Kremlius jas surengė norėdamas pagerinti savo įvaizdį.
Dėl linksmų pasirodymų O.Popovas netrukus buvo pramintas Saulėtu Klounu.
Geriausiai žinomas jo personažas buvo Ivanuška – dėvėjęs juodą švarką, pasirišęs raudoną peteliškę ir užsimaukšlinęs languotą kepurę.
Žlugus Sovietų Sąjungai O.Popovas persikėlė gyventi į Vokietiją – čia jis greičiausiai ir bus palaidotas.
Vokietijoje jis susipažino su 32 metais jaunesne cirko artiste Gabriela Lehman ir vėliau ją vedė.
Moteris po sutuoktinio mirties teigė, kad amžino poilsio O.Popovas atguls Vokietijoje.
Nors gyveno Vokietijoje, klounas rengdavo gastroles ir gimtojoje Rusijoje.
Per vieną pasirodymų turą vyras ir mirė. O.Popovas lankėsi Rusijos pietuose esančiame Rostove prie Dono, kai viešbutyje jam sustojo širdis.
Vyras aptiktas ramiai sėdintis fotelyje priešais televizorių.
Rusijos valstybinis cirkas – valstybinė organizacija, kuriai priklauso daug cirkų, – ketvirtadienį gyrė O.Popovo „kilnumą, įvairiapusį talentą ir atsidavimą“.
O Didysis Maskvos cirkas liaupsino velionio „neįkainojamą indėlį į Rusijos ir tarptautinio klounų meno istoriją“.