Simbolinio karūnavimo šventėje Krokuvoje šeštadienį kartu su 100 tūkstančių tikinčiųjų dalyvavo šalies prezidentas Andrzejus Duda, vyriausybės nariai, o iškilmingą ceremoniją transliavo valstybinė televizija.
Sekmadienį visose šalies parapijose kunigai džiaugsmingai paskelbė žinią tikintiesiems, ta proga bažnyčiose buvo skambinama varpais.
Sprendimą šalies gyvenimą patikėti Kristui išaukštino katalikiška Teisės ir teisingumo partiją (TTP) palaikanti žiniasklaida. Bet šalyje užvirė aršūs ginčai, ar tokie veiksmai neprieštarauja Konstitucijai, pagal kurią Lenkija yra pasaulietinė, nuo bažnyčios atskirta valstybė.
Kariuomenės pulkininkas Adamas Mazgula net ragino areštuoti asmenis, kurie „padarė didžiulę gėdą šaliai, paversdami ją pajuokos objektu visam pasauliui“. Pulkininko nuomone, Kristaus tarpininkais besiskelbiantys vyskupai taip tik siekia išsikovoti dar didesnę įtaką.
Žurnalo „Newsweek“ teigimu, taip siekiama parodyti Bažnyčios ir TTP sąjungą.
Leidinys teigė, kad jei Kristus būtų gyvas, pareikštų, jog nereikia jo skelbti karaliumi, nes tai tėra tušti žodžiai, o tikėjimą liudija poelgiai. Žurnalas priminė ir Kristaus skelbimui šalies karaliumi prieštaravusio vyskupo Andrzejaus Dzięgos žodžius, jog dešinieji politikai mėgsta savo nekompetentingumą maskuoti religingumu.
Kristaus paskelbimą Lenkijos karaliumi sukritikavo ir kunigas, ilgametis katalikams pasauliečiams skirto laikraščio „Tygodnik Powszechny“ redaktorius Adamas Bonieckis. Jis priminė, kad prieš 8 metus vyskupija išplatino oficialų pareiškimą, jog „Jėzaus Kristaus negalima skelbti šalies karaliumi“.
Bažnyčios vadovybė 2008 m. priminė Biblijos žodžius, kad Jėzus Kristus yra ne šio pasaulio valdovas, tad reikia atverti duris jo mokymui, o skelbti karaliumi netinka. A.Bonieckis klausė: kurio vyskupų patarimo tikintieji dabar turi paisyti – ar kad Kristaus negalima skelbti karaliumi, ar kad galima. Kristus Lenkijos karaliumi yra skelbiamas ne pirmą kartą.
Pirmą kartą jį Bažnyčia šalies karaliumi paskelbė 1920 m., po metų tai buvo pakartota.
Dar po trisdešimt metų tai taip pat padarė arkivyskupas Stefanas Wyszynskis, siekęs, kad Kristus padėtų šalį išvaduoti iš komunizmo jungo. Pavieniai vyskupai karaliumi Kristų skelbė ir 1997, 2000, 2003 metais, tačiau tik šiemet ceremonijoje kartu su vyskupija dalyvavo ir prezidentas bei ministrai.
Dalį vietos Bažnyčios vadovų bei katalikiškus judėjimus skelbti Kristų karaliumi įkvepia mistikės Rozalios Celakownos pranašavimai. 1944 m. mirusi vienuolė skelbė, jog ją aplankė dangaus pasiuntinys, pranešęs, kad išgyvens tik tos tautos, kurios savo karaliumi paskelbs Kristų.
Naujausiame Kristaus paskelbimo Lenkijos karaliumi akte tvirtinama, kad Kristus nuo šiol yra visame pasaulyje gyvenančių lenkų valdovas. Be to, Kristus tapo ir Lietuvos karaliumi, mat aktas skelbia, kad jis nuo šiol karaliauja ne tik Lenkijoje, bet ir tose žemėse, į kurias tikėjimą atnešė lenkai.
Politologai spėja, jog TTP lyderis J.Kaczynskis pritarė tokiam karūnavimo aktui baimindamasis, kad priešingu atveju gali sustiprėti radikalūs dešiniųjų judėjimai. Juolab kad ginčai dėl to, ar reikia Kristų skelbti šalies karaliumi, prieš devynerius metus buvo suskaidę TTP.
Vilniaus rajono vadas
2009 metais Kristui karaliui buvo pavesta ir Vilniaus rajono globa. Vilniaus rajono tarybos nariai vieninteliai Lietuvoje paskelbė Kristaus karaliaus intronizacijos – valdžios perleidimo Dievui – aktą. Taryboje daugumą sudarę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai vylėsi, kad taip apsisaugos nuo klaidų, pavojų ir grėsmių.
Vilniaus rajono merė Marija Rekst aiškino, kad paskelbdama tokį aktą savivaldybė tikisi gauti Dievo žadėtą palaiminimą ir globą, išreiškia dvasingumo tradicijos tęstinumą ir pasisemia jėgų ateities iššūkiams priimti.
Vilniaus rajono, kurio savivaldybėje kabo Jėzaus Kristaus atvaizdas, merė M.Rekst tuo metu tikino, kad tarybai tebevadovauja ji, o ne Aukščiausiasis: „Kaip buvau merė, taip ir esu. Dirbau ir dirbu, priimu sprendimus, o gyventojai gali tai vertinti ir, jei nepatinka, balsuoti prieš mane būsimuosiuose savivaldos rinkimuose. O mūsų sprendimas reiškia tik tai, kad mes patvirtiname, kas ir taip yra visiems aišku, – Kristus yra visų karalius. Taigi ir mūsų.“
