Vokietijos sostinėje jau įprasta matyti picas ir mėsainius išvežiojančius kurjerius, ant kurių nugarų pritvirtintos kuprinės su skanėstais. Tiesa, retas susimąsto apie tai, koks sunkus šis darbas iš tikrųjų yra.
„Visa tai sekina, – aiškino iš Italijos atvykęs Francesco, kuris Berlyne maisto kurjeriu dirba jau daugiau nei metus. – Tikrai yra geresnių darbų.“
27 metų Francesco dirba įmonei „Foodora“. Jį darbo skelbimas sužavėjo dėl to, kad pats galėjo susidaryti sau grafiką. Tačiau jaunajam italui įmonė nebuvo arti širdies, nes, pasak jo, „ji tiesiog nori uždirbti pinigų“.
Tuo metu kitas Berlyne dirbantis italas Alessandro ketino mesti kurjerio darbą įmonėje „Deliveroo“ po penkių ten praleistų mėnesių.
Pasak jo, alga už maisto išvežiojimą gali siekti iki 900 eurų per mėnesį, tačiau trečdalį jos sudaro arbatpinigiai.
„Aš esu protiškai ir fiziškai išsekęs“, – prisipažino Alessandro.
Tiesa tai nėra požiūris, kuriuo itin džiaugtųsi maisto išvežiojimo įmonės: jos darbą pateikia, kaip patrauklų, o darbuotojus pristato, kaip patenkintus savo pareigomis.
Įmonė „Foodora“ buvo įkurta Berlyne prieš dvejus metus. Nuo tada, ji išplito į 50 miestų, 10 skirtingų šalių. Vien Vokietijoje „Foodora“ turi daugiau nei 2,5 tūkst. darbuotojų – dauguma jų yra Berlyne.
„Foodora“ save pateikia, kaip didelę šeimą. Ši įmonė teigė, kad darbuotojai yra vienas iš kompanijos „pamatų“ ir pabrėžė, kad jie „entuziastingai ir su meile į namus arba biurą atveža kiekvieną užsakymą“.
Tačiau šios įmonės padaliniuose kartas nuo karto į dienos šviesą išlenda nusiskundimai dėl darbo sąlygų. Pavyzdžiui, įmonė nemoka nei už kurjerių dviratį, nei už internetą, kurį jie naudoja surasti vietą, kur reikia nuvežti maistą.
Įmonė „Deliveroo“ irgi sulaukė kritikos, ypač dėl to, kad ji darbuotojams neduoda sutarčių ir todėl gali mokėti mažiau nei minimalų atlyginimą. Be to, be sutarties taip pat nesuteikiamas sveikatos draudimas. Tiek „Deliveroo“, tiek „Foodora“ darbuotojai jau yra streikavę Londone ir Turyne.
