Aleksandrui Lapšinui, taip pat turinčiam ir Ukrainos pilietybę, byla buvo iškelta po to, kai 2016-aisiais jis buvo sulaikytas Baltarusijos sostinėje Minske, o šių metų vasarį – išduotas Azerbaidžanui.
A.Lapšinas pripažintas kaltu neteisėtai kirtęs griežtai saugomą Azerbaidžano valstybinę sieną ir 2011 ir 2012 metais apsilankęs Kalnų Karabacho teritorijoje. Tačiau jis buvo išteisintas dėl antro jam pateikto kaltinimo, esą jis padaręs viešų pareiškimų prieš šią šalį.
Buvusios sovietinės respublikos Azerbaidžanas ir Armėnija dėl Kalnų Karabacho vaidijasi nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios, kai armėnų separatistai perėmė šią teritoriją per maždaug 30 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą.
Tuo tarpu tarptautinė bendruomenė Kalnų Karabachą laiko Azerbaidžano dalimi, tad asmenims, apsilankiusiems joje be Baku leidimo, gresia baudžiamoji atsakomybė.
Teisme A.Lapšinas sakė jautęs „moralinę, o ne nusikaltėlio kaltę“ bei atsiprašė už tai, kad savo tinklaraštyje agitavo už Kalnų Karabacho oficialų atsiskyrimą nuo Azerbaidžano.
Azerbaidžane už apsilankymą Kalnų Karabache užsienietis įkalinamas pirmą kartą.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ jau anksčiau yra pasmerkusi A.Lapšino sulaikymą ir ragino jį nedelsiant paleisti.
Savo tinklaraštyje A.Lapšinas daugiausiai rašo apie savo patirtis keliaujant po pasaulį.
Tarp Azerbaidžano ir Armėnijos tebetvyro didžiulė įtampa dėl Kalnų Karabacho. Padažnėjus pavieniams susišaudymams per fronto liniją imta būgštauti, kad dešimtmečius trunkantis ginčas dėl tos teritorijos gali eskaluotis.
Karas 1994 metais baigėsi trapiomis paliaubomis, bet abi šalys niekada nepasirašė tvirtos taikos sutarties, ir pastangos galutinai susitarti jau seniai yra įstrigusios.
Azerbaidžanui jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja autoritariškasis Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas). Valdžią jis perėmė iš tėvo Heydaro Aliyevo.
