JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) tyrime dalyvauti sutikę amerikiečiai lauke nebuvo nuo sausio 19 dienos.
Keturi vyrai ir dvi moterys sutiko padėti mokslininkams aiškintis, kokią įtaką psichologijai turėtų ilga kelionė į Marsą ir kokius žmones NASA turėtų atrinkti sudėtingai misijai į šią planetą.
„Išsiaiškinome, kad konfliktų gali kilti net ir pačiose geriausiose komandose.
Todėl turime rasti astronautus, kurie geriausiai moka su tuo susidoroti“, – aiškino projekto vadovė Havajų universiteto profesorė Kim Binsted.
JAV agentūra planuoja žmones į Raudonąją planetą siųsti ketvirtajame šio amžiaus dešimtmetyje.
Tiesa, jie palaikė ryšį su NASA. Eksperimento rengėjai jiems kartais atsiųsdavo naujienų apie tai, kas dedasi pasaulyje. Beje, visi susirašinėjimai tyčia vėluodavo 20 minučių – tiek, kiek truktų signalui pasiekti Marsą.
„Labai keista, kai tris ketvirtadalius metų praleidi vienoje vietoje. Staiga paaiškėja, kad jau rugsėjo vidurys, artėja šventės, reikia rūpintis sąskaitomis ir gyvenimo planais.
Keista sugrįžti į realybę“, – aiškino sistemų inžinierius J.Ehrlichas.
Kas kartą norėdami išeiti iš 111 kvadratinių metrų kupolo įgulos nariai turėjo dėvėti apsauginius kostiumus, kurie turėjo priminti astronautų skafandrus.
„Todėl dabar taip smagu tiesiog mūvėti šortus, jausti vėją, girdėti paukščius ir užuosti gamtą. Pamiršti, ką reiškia tiesiog justi saulės spindulius“, – laisve džiaugėsi J.Ehrlichas.
Sekmadienį išleisti įgulos nariai džiaugėsi ir galimybe valgyti šviežius produktus, nes nuo sausio kupole maitinosi tik džiovintu arba konservuotu maistu.
