Rusai vėl išsiskyrė iš visų: šį kartą metė kaltinimus teismui

Jungtinių Tautų (JT) tribunolas buvusios Jugoslavijos karo nusikaltimams tirti po 24 metų bus uždaromas. Nuveiktą darbą pasveikino dauguma Vakarų valstybių, tačiau ne Serbijos partnerė Maskva.

S.Praljako nusinuodijimas tapo liūdna Jugoslavijos tribunolo darbo pabaiga. Tačiau aukų šeimoms teismo skirti nuosprendžiai padėjo pajusti teisingumą.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
S.Praljako nusinuodijimas tapo liūdna Jugoslavijos tribunolo darbo pabaiga. Tačiau aukų šeimoms teismo skirti nuosprendžiai padėjo pajusti teisingumą.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

AP ir „Lietuvos rytas“ inf.

2017-12-08 15:49, atnaujinta 2017-12-08 16:33

Dėl Balkanų karo 1993 metais įkurtas tribunolas buvo pirmasis tarptautinis teismas, apsiėmęs ištirti ir nuteisti genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų prieš žmogiškumą vykdytojus nuo Antrojo pasaulinio karo.

„Tai svarbus puslapis tarptautinio teisingumo ir kovos su nebaudžiamumu istorijoje“, – apie gruodžio 31-ąją veiklą baigiantį teismą kalbėjo jo prezidentas teisėjas Carmelas Aguisas.

Per šią savaitę vykusią paskutinę sesiją jo lyderis taip pat vylėsi, kad teismo nuveikto darbo neužtemdys lapkričio pabaigoje Hagoje įvykęs incidentas, kai 20 metų kalėjimo nuosprendį išgirdęs kroatas generolas Slobodanas Praljakas išgėrė nuodų ir mirė.

Iš viso tribunole buvo pateikti kaltinimai 161 žmogui ir visų jų teismas baigtas: 90 buvo nuteisti ir išgirdo nuosprendį, 19 išteisinti, 13 bylų perduotos nacionaliniams teismams, o likę du bus teisiami kitame teisme, perimsiančiame tribunolo darbą.

37 kaltinamieji teismo metu mirė arba jiems kaltinimai buvo panaikinti.

Šio teismo darbas Vakaruose įvertintas kaip svarbus žingsnis sprendžiant konflikto padarinius, bet su tokiu vertinimu ypač nesutiko Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Piotras Iljičiovas.

„Teismas rėmėsi vienpuse, prieš Serbiją nukreipta tragiškų buvusios Jugoslavijos dešimtojo dešimtmečio įvykių interpretacija ir nebuvo nešališkas. Esame įsitikinę, kad aibė sprendimų griauna pasitikėjimą pačia tarptautine teise“, – teigė diplomatas.

Rusas skundėsi, kad 60 proc. visų nuteistųjų buvo serbai, bendras jų įkalinimo bausmių terminas viršijo 1 tūkst. metų.

O kitos konflikto pusės – kroatai arba bosniai – dažniau sulaukdavo įvairaus išteisinimo.

JAV ambasadorės JT pavaduotoja Michele Sison atkreipė dėmesį į nuosprendį Bosnijos serbų generolui Ratko Mladičiui, skirtą prieš porą savaičių.

Jis buvo apkaltintas genocido ir kitų nusikaltimų vykdymu ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Generolo pajėgų snaiperių kulkomis ir sviediniais buvo apšaudytas Sarajevas, o Srebrenicoje įvykdytos baisiausios skerdynės nuo Antrojo pasaulinio karo.

Tiesa, P.Iljičiovui nuosprendis šiam generolui pasirodė politizuotas ir nukreiptas prieš serbus.

Serbijos teisingumo ministrė Nela Kuburovič taip pat atkreipė dėmesį, kad 109 iš 161 nuteistojo buvo serbai.

„Šie skaičiai iškalbingi. Teismas pasirenka būti teisingas ne visiems, nors turėtų įrodyti tiesą apie ginkluotus konfliktus buvusioje Jugoslavijoje ir įvykdyti susitaikymą“, – teigė politikė.

Tiesa, kaip pažymėjo tribunolo prokuroras Serge’as Brammetzas, būtent susitaikymas Balkanuose išlieka sudėtingiausia užduotimi, nes net nuteisti karo nusikaltėliai daugeliui atrodo esantys didvyriai, o likę gyvi smurto liudininkai yra ignoruojami.

„Realybė tokia, kad kol kas regione dar nėra valios pripažinti žiaurius praeities nusikaltimus ir judėti į priekį.

Dar liūdniau tai, kad labiausiai to nesugeba politiniai lyderiai“, – pripažino teisininkas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.