Milžinė ruošiasi tapti nepriklausoma valstybe

Vakar atšiauriosios Grenlandijos rinkėjai pareiškė savo valią vietos parlamento rinkimuose. Svarbiausias klausimas – nepriklausomybė nuo Danijos, tačiau visiškos laisvės šiauriečiams dar gali tekti palaukti.

Grenlandijoje visos populiariausios partijos pasisako už nepriklausomybę. <br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Grenlandijoje visos populiariausios partijos pasisako už nepriklausomybę. <br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

AFP ir „Lietuvos rytas“ inf.

Apr 25, 2018, 1:24 PM

Gamtinių išteklių turtinga Grenlandija dar 1979-aisiais iškovojo autonomiją nuo Danijos, o 2009 metais gavo savivaldos teisę. Tiesa, Kopenhaga iki šiol rūpinasi jos užsienio ir gynybos reikalais.

Didžiausioje pasaulio saloje tarp Atlanto ir Arkties vandenynų gyvena tik 55 tūkst. žmonių, tačiau ji kasmet iš Danijos gauna 3,6 mlrd. kronų (483 mln. eurų) paramą.

Nors Danijos konstitucija leidžia Grenlandijai apsispręsti dėl nepriklausomybės, išsilaisvinusi ji prarastų šią paramą, kuri sudaro 60 procentų kasmetinio biudžeto.

Prieš vakarykščius rinkimus šešios iš septynių populiariausių partijų pasisako už nepriklausomybę, tačiau niekam nėra aišku, kaip tai padaryti nenustūmus salos į skurdą. Mat nepriklausomybę iškovojusi Grenlandija taptų skurdžiausia Europos šalimi.

Kai kurios politinės jėgos siūlo iš Danijos išsivaduoti iki 2021 metų, kad laisve būtų paminėtos 300-osios Danijos okupacijos metinės.

Nors rinkėjų apklausos pergalę prognozavo kairiajai žaliųjų partijai „Inuit Ataqatigiit“ („Žmonių bendruomenė“). Rinkimuose laimėjo valdančioji socialdemokratų partija „Siumut“ („Pirmyn“) ir antroje vietoje liko „Inuit Ataqatigiit“.

„Vieną dieną noriu gyventi nepriklausomoje šalyje, tačiau turime į viską žiūrėti realistiškai ir neskubėti. Negalime būti laisvi, kol turime tiek daug socialinių problemų“, – teigė sostinėje Nūke gyvenanti 51 metų sekretorė Heidi Moller Isaksen, nepanorusi atskleisti, už ką balsavo rinkimuose.

Partijos „Inuit Ataqatigiit“ atstovė Aaja Chemnitz Larsen pabrėžė, kad prieš kalbėdama apie nepriklausomybę sala turi apskaičiuoti savo finansus.

„Užsienio investicijos bus būtinos, jeigu norime išsaugoti Grenlandijos visuomenę ir ją vystyti“, – kalbėjo politikė.

Jos partijai rūpi ir tai, kaip galima būtų įnešti daugiau įvairovės į žvejyba paremtą salos ekonomiką, mat dėl globalinio atšilimo tirpstantys sniegynai apnuogino kalnakasybai tinkamą žemę.

90 procentų Grenlandijos eksporto vis dar sudaro žuvininkystė, kurią kol kas gelbėja klimato kaita, į Šiaurės Atlanto vandenis atviliojusi įvairesnių žuvų rūšių. Tačiau tai gali greitai pasikeisti.

Globalinis atšilimas paskatino ir žmonių traukimąsi iš mažų kaimelių į kelis salos miestus.

„Klimato kaita griauna Grenlandijos kultūrą. Jaunuoliai nebesidomi tradicine žvejyba ir medžiokle, keliauti rogėmis tampa neįmanoma, gyvūnai traukiasi vis toliau nuo medžioklės plotų“, – aiškino Arkties ekspertas ir geopolitikos profesorius Mikaa Meredas.

Pasak jo, dėl to auga jaunimo savižudybių skaičius. O inuitų ir kitų genčių bendruomenėse tvyranti įtampa pavertė Grenlandiją šalimi, kurioje seksualinį smurtą patiria netgi trečdalis vaikų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.