Berlyne trečiadienį maždaug 2 tūkstančiai žmonių dalyvavo protesto akcijoje „Berlynas nešioja kipą“.
Jos metu įvairių tikėjimų žmonės – žydai, krikščionys, musulmonai – ir ateistai dėvėjo žydiškas kepuraites, taip reikšdami palaikymą pastaruoju metu neapykantos sulaukiantiems žmonėms.
Tuo pat metu Noikelno rajone vyko kitas nedidelis protestas, tačiau vos tris jo dalyvius perrėkė įpykę atsakomojo mitingo dalyviai, apšaukę mitinguotojus teroristais ir atėmę Izraelio vėliavą.
Šie mitingai surengti po to, kai praėjusią savaitę 19-metis prieglobsčio prašytojas iš Sirijos diržu sumušė du jaunus vyrus, dėvinčius jarmulkas.
Vienas jų prisipažino nesantis žydas ir tik norėjęs įsitikinti, ar kipas nešiojantiems jo draugams Berlyne saugu.
Incidento vaizdo įrašas išplito socialiniuose tinkluose.
Vokietijos centrinės žydų tarybos vadovas Josefas Schusteris perspėjo Berlyno gatvėse kipas dėvinčius žydus, kad taip jie gali prisišaukti pavojų.
Kanclerė Angela Merkel pasmerkė antisemitizmą ir patikino, kad žydų saugumas yra vienas jos vyriausybės prioritetų, tačiau aktyvistų įspėjimai sukėlė pyktį dėl valdžios neveiksnumo.
J.Schusterio komentarai papiktino ir kitus žydų lyderius, kurie tikino, kad žydai neturėtų bijoti nešioti jarmulkos.
„Žydiška tapatybė nėra tai, ką turėtume slėpti. Mes turime didžiuotis tuo, kas esame, ir kovoti su antisemitizmu“, – kalbėjo rabinas Yehuda Teichtalis.
Paramos akcijos žydams vyko ir kituose Vokietijos miestuose.
Šimtai žmonių su kipomis žygiavo Kelne, Potsdame, Magdeburge ir Erfurte.
Kai kurie laikraščiai netgi pasiūlė skaitytojams išsikirpti jarmulkas iš jų popieriaus.
Antisemitizmo skandalas šią savaitę palietė ir kitas sritis.
Prestižinio Vokietijos muzikos apdovanojimo „Echo“ teikėjai nusprendė panaikinti apdovanojimą, kurį balandžio pradžioje pelnė reperių duetas, savo dainoje pašiepęs Aušvicą ir Holokaustą.
Pastaraisiais metais daugėjant garsiai nušviečiamų neapykantos nusikaltimų prieš žydus baiminamasi, kad antisemitizmą skatina ir gausus musulmonų prieglobsčio prašytojų atvykimas į Vokietiją, ir didėjanti kraštutinių dešiniųjų partijų įtaka.
Kovo mėnesį Centrinė žydų taryba paskatino Vokietijos ugdymo įstaigas domėtis galimu persekiojimu dėl religijos, kai Berlyno pradinė mokykla pranešė apie incidentą, per kurį žydei mergaitei galimai grasino musulmonai moksleiviai.
Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“, rugsėjį per parlamento rinkimus surinkusi 13 proc. balsų, abejoja, ar šalyje dar reikia taip vertinamos „atminimo kultūros“.
Partijos narys Björnas Höcke pernai Holokausto memorialą Berlyne pavadino „gėdos paminklu“ ir paragino vokiečius liautis jausti kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo metais nacių vykdytų nusikaltimų.
