Tačiau padėtis pasikeitė, kai vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas įsilaužė į atstovybės kompiuterius.
Laikraščio duomenimis, Ekvadoras pasamdė vieną tarptautinę saugumo bendrovę ir slaptų agentų, stebėjusių J. Assange'o lankytojus, ambasados darbuotojus ir net britų policininkus, budinčius prie Londono prabangioje Naitsbridžo rajone esančio pastato.
Manoma, kad ši operacija, iš pradžių vadinta „Svečias“, o vėliau – „Viešbutis“, kainavo 4,2 mln. eurų.
Iš pradžių tokiu būdu siekta apsaugoti J. Assange'ą nuo rizikos būti suimtam Jungtinės Karalystės policijos, bet po kurio laiko priežiūra virto plačia šnipinėjimo operacija.
Jai pritarė tuometinis Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa, pranešė „The Guardian“ ir pridūrė, kad operacija vėliau buvo nutraukta į valdžią pernai atėjus naujam lyderiui Leninui Moreno.
Saugumo darbuotojai stebėjo J. Assange'o kasdienę veiklą bei jo bendravimą su ambasados darbuotojais ir lankytojais, įskaitant pažįstamus programišius, aktyvistus ir teisininkus.
Jie dirbo netoli ambasados esančiame bute, kurio nuoma kainavo 2,8 tūkst. svarų (3,2 tūkst. eurų) per mėnesį, paskelbė leidinys.
Įsilaužimas į ambasados tinklą?
Laikraštis taip pat citavo dokumentus, rodančius, jog J. Assange'as buvo įsilaužęs į ambasados ryšio sistemą ir turėjo prieigą prie asmeninio palydovinio interneto tinklo.
„Apėjęs ambasados ugniasienę, Assange'as sugebėjo gauti prieigą prie personalo oficialių ir asmeninių komunikacijų ir jas perimti“, – teigia „The Guardian“.
Tinklalapis „WikiLeaks“ neigia, kad jo įkūrėjas įsilaužė į ambasados tinklą.
Ekvadoras pastaraisiais mėnesiais pradėjo blokuoti J. Assange'ui interneto prieigą – buvo įrengtas specialusis prietaisas, neleidžiantis jam naudotis elektroniniu paštu, o jo svečių skaičius buvo apribotas.
„WikiLeaks“ įkūrėjas slapstosi diplomatinės misijos pastate nuo 2012-ųjų, vienam Britanijos teismus nutarus, kad jis turi būti išduotas Švedijai, kaltinančiai jį lytiniu užpuolimu.
Pats J. Assange'as vadina šiuos kaltinimus politiškai motyvuotais ir tvirtina, kad dėl jų jis gali būti išduotas Jungtinėms Valstijoms, o ten – pasiųstas už grotų už tai, kad 2010-aisiais „WikiLeaks“ paskelbė tūkstančius slaptų amerikiečių kariuomenės dokumentų bei diplomatinio susirašinėjimo depešų.
Švedija pernai nutraukė savo tyrimą, tačiau JK pareigūnai sako, kad vis tiek ketina areštuoti J. Assange'ą, nes šis pažeidė savo paleidimo už užstatą sąlygas.
Ekvadoras gruodį suteikė J. Assange'ui pilietybę ir nesėkmingai mėgino įtraukti jį į diplomatų sąrašą, kad aktyvistas galėtų palikti ambasadą be pavojaus būti suimtas.
