Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas artėjančiu finansiniu periodu daugiau negu dešimtadaliu mažinti paramą sanglaudos politikai sutiktas emocingai.
Lietuvai palyginamosiomis šių metų kainomis paramos lėšos turėtų mažėti beveik ketvirtadaliu – iki 5,6 mlrd. eurų.
Kartu su kitomis šalimis – Estija, Slovakija, Čekija, Malta, Vengrija ir Lenkija – pastaruoju metu Lietuva sparčiai vejasi geriau gyvenančias Bendrijos nares, todėl joms skiriama parama mažėja.
Tačiau ES lėšos sudaro nemažą dalį šių šalių biudžeto, tad pykčio ir kaltinimų pastarosiomis savaitėmis gausu.
Už regioninę politiką atsakinga Europos Komisijos narė Corina Cretu įsitikinusi: tai sąžiningas biudžeto projektas, o ne bausmė už sparčiau besivystančią ekonomiką.
„Suprantu, kad lėšų nepakanka, tačiau turime pripažinti, jog tai subalansuotas biudžetas, ypač praradus antrą pagal įmokamas lėšas valstybę (kitąmet Bendriją paliksiančią Jungtinę Karalystę. – Red.)“, – žurnalistams sakė Taline viešinti eurokomisarė.
Pasak jos, biudžeto sudarytojams reikėjo atsižvelgti į naujus iššūkius – sienų patikrą, migraciją ir panašius dalykus, kuriais iki šiol ES neturėjo rūpintis.
C.Cretu teigė nesuprantanti, kodėl dėl Europos Komisijos pasiūlymo mažinti paramą kyla tokios emocijos.
Norėčiau, kad visoms šalims būtų skirta daugiau lėšų negu anksčiau, tačiau kai kurios iš jų praras šiek tiek paramos dėl savo ekonominės pažangos. Bet skaičiuodami biudžetą naudojame tą patį metodą, kuris taikomas nuo 1999 metų“, – teigė C.Cretu.
Europos Komisijos atstovė tikino, jog mažesnė parama Lietuvai ir kai kurioms Vidurio Europos šalims – jų ekonominės pažangos pripažinimas.
„Turime investuoti ten, kur pinigų reikia labiausiai, – Graikijoje, Kipre, Ispanijoje ir Italijoje, kur vienam žmogui tenkanti BVP dalis sumažėjo labiausiai. Tokia realybė – kai kurios šalys pasirodo puikiai, o kitos neatsigavo po ekonominės krizės“, – sakė C.Cretu.
Pastarąjį mėnesį kilo daug šurmulio, kad Lenkiją, kuri gali prarasti kone daugiausia paramos, Europa taip baudžia už nepaklusnumą, Briuselio kritikuojamas teisines reformas, griežtėjančią valdančiųjų politiką.
„Bet juk 2004-aisiais, kai Lenkija tapo ES nare, jos BVP vienam gyventojui siekė 48 proc. ES vidurkio, o dabar – 75 proc., – aiškino eurokomisarė. – Formulė visoms šalims yra vienoda. Jeigu vertintume vien tik pagal vienam gyventojui tenkančią BVP dalį, Lenkija prarastų dar daugiau. Kaip mes baudžiame Lenkiją, jeigu ji ir toliau lieka paramos gavėja?“
Europos Komisijos pasiūlymas – tik derybų pradžia. Praėjusią savaitę Strasbūre posėdžiavę europarlamentarai pateikė savo poziciją ir sukritikavo komisarų siekius taip drąsiai užsukti sanglaudos politikos čiaupą.
Vis dėlto C.Cretu viliasi, kad visus klausimus dėl 2021–2027 metų ES biudžeto bus spėta išspręsti iki kitąmet vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
„Dabar viskas priklauso nuo Europos institucijų sprendimų.
Tikiuosi, kad derybas baigsime laiku, nes tada galėtume naująjį biudžetą vykdyti nuo pirmosios 2021-ųjų dienos. Užsitęsus diskusijoms daugeliui biudžeto remiamų projektų iškiltų grėsmė“, – aiškino eurokomisarė.
Tiesa, kas nutiktų, jeigu šiam scenarijui pasipriešintų daugiau šalių ir jis nebūtų priimtas, Europos Komisijos narė prognozuoti atsisakė.
„Tikiuosi, kad taip neįvyks. Viskas yra Bendrijos narių rankose, jos nuspręs savo populiacijų ateitį, – kalbėjo C.Cretu. – Tiesa, per artimiausius metus ES vyks net 15 nacionalinių rinkimų.
