Į Ženevą, kurioje XVI a. gyveno prancūzų teologas, vienas žymiausių Reformacijos veikėjų Jonas Kalvinas, Pranciškus atskrido kelios minutės po 10 val. (11 val. Lietuvos laiku). Jį pasitiko Šveicarijos prezidentas Alainas Berset ir vyriausybės ministrai.
„Tai kelionė vienybės link“, – pakeliui lėktuve žurnalistams sakė pontifikas.
Jis atvyko pakvietus 1948 metais įsteigtai Pasaulinei Bažnyčių Tarybai (WCC), vienijančiai 350 protestantų, ortodoksų ir anglikonų Bažnyčių iš daugiau kaip 100 pasaulio šalių – maždaug pusę milijardo tikinčiųjų.
Vizito metu popiežius dalyvaus „ekumeninėje maldoje“ organizacijos 70-ųjų metinių proga. Tokiu būdu jis pabrėš savo įsipareigojimą skatinti įvairių krikščioniškų denominacijų vienybę.
Šventasis Tėvas taip pat aukos mišias miesto suvažiavimų centre „Palexpo“, kuriose dalyvaus dešimtys tūkstančių katalikų.
Katalikų Bažnyčia nepriklauso WCC, bet Pranciškus nori suartinti 1,3 mlrd. katalikų su WCC vienijamų Bažnyčių tikinčiaisiais. Ypač tai svarbu turint omenyje nuolatinius kruvinus išpuolius prieš krikščionis.
Gruodžio mėnesį užpuolikas nušovė devynis žmones koptų bažnyčioje Kaire; atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS).
Balandžio mėnesį Egipte mirti buvo nuteisti 36 žmonės, susiję su virtine bombų sprogdinimų koptų bažnyčiose Kaire, Aleksandrijoje ir Tantoje 2016–2017 metais. Per šias atakas žuvo mažiausiai 80 žmonių.
Pontifikas kartais sulaukdavo kritikos už tai, kad ekumenizmą ir dialogą tarp religijų, įskaitant islamą, padarė vienu savo popiežiavimo prioritetų.
Jis dažnai mini „kraujo ekumenizmą“, smerkdamas krikščionių – katalikų, ortodoksų ir protestantų – žudymą.
„Jei priešas suvienija mus mirtimi, kas mes tokie, kad nesutartume gyvenime?“ – 2015 metais klausė Pranciškus.
Pernai spalio mėnesį jis dalyvavo renginyje, skirtame Martyno Liuterio pradėtos Reformacijos, išprovokavusios kruvinus katalikų ir protestantų konfliktus visoje Europoje, 500-osioms metinėms.
Tačiau popiežiaus artumas Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai ir vienai moderniai liuteronų Bažnyčiai, vadovaujamai ištekėjusios moters ir turinčiai du homoseksualumo neslepiančius vyskupus, stebina kai kuriuos konservatyvius Katalikų Bažnyčios narius.
2016 metų vasarį popiežius ir Maskvos patriarchas Kirilas žengė istorinį žingsnį krikščionių vienybės link ir pasirašė Havanos deklaraciją, kuria paragino nutraukti islamistų smurtą prieš krikščionis Artimuosiuose Rytuose.
Kuboje įvykęs Pranciškaus ir Kirilo pokalbis buvo pirmas dviejų didžiausių krikščioniškų denominacijų lyderių susitikimas nuo 1054 metų Didžiosios schizmos.
Tačiau šį susitarimą su Maskvos Bažnyčia, vienijančia daugiau kaip 130 mln. iš 250 mln. pasaulio krikščionių ortodoksų, kritikavo Ukrainos graikų apeigų katalikai (unitai), pasijutę popiežiaus išduoti.
