Nors „Brexit“ turi įvykti jau kovą, dėl jo sąlygų Jungtinės Karalystės politikams sunku susitarti net tarpusavyje, ką jau kalbėti apie sudėtingas derybas su Briuseliu. Nuo to teigia pavargę ir paprasti žmonės.
Virvę trauko užsispyrėliai iš dviejų stovyklų – tie, kurie nori švariai ir visiškai atsiskirti nuo ES, ir tie, kuriems mieliau išlaikyti tam tikrus narystės privalumus. Beje, yra ir tretieji – tie, kurie norėtų iš viso perbalsuoti referendume ir sustabdyti „Brexit“ traukinį.
Trečiadienį premjerė Theresa May per plauką sugebėjo gauti Lordų Rūmų palaikymą balsuojant dėl pataisos, kuri leistų Parlamentui balsuoti prieš išstojimą, jeigu Londonas ir Briuselis nesugebėtų pasirašyti susitarimo.
Tiesa, Th.May nesugeba gauti paramos net iš savo kabineto narių dėl paties susitarimo, o kad būtų įvykdyti ES reikalavimai, dar reikia nueiti kryžiaus kelius.
Kitą savaitę laukiama naujos derybų sesijos Briuselyje. Anksčiau manyta, kad per šį Europos Vadovų Tarybos susitikimą laukia esminiai pokalbiai su kitais Senojo žemyno šalių lyderiais.
Bet jau dabar aišku, kad normalaus juodraščio dėl Jungtinės Karalystės ir Bendrijos santykių po kitų metų kovo 19-osios nebus mažiausiai iki liepos.
Europos institucijų pareigūnai yra prasitarę, kad „Brexit“ susitarimas tikriausiai nebus parengtas iki spalio ar lapkričio, net gali būti, kad britai iki Kalėdų nesužinos, kaip teks gyventi kitąmet.
Be susitarimo dėl prekybos, gynybos, imigracijos ir milijonų kitų problemų Londonas būtų paliktas vienas, be svarbiausios savo partnerės – Europos Sąjungos.
Žinoma, dėl kai ko jau susitarta. Th.May sutiko apmokėti 43 mlrd. eurų „skyrybų sąskaitą“ – kompensaciją Bendrijai dėl patiriamų nuostolių pasitraukus britams.
Taip pat britai įsipareigojo, kad pereinamuoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė laikysis visų ES nuostatų dėl prekybos ir laisvo Bendrijos piliečių judėjimo.
