Konfliktas prasidėjo 1950 metų birželio 25-ąją, Pchenjanui pradėjus didžiulį įsiveržimą ir po trijų dienų užėmus Seulą.
Šiaurės Korėja dešimtmečius tvirtino, kad Korėjos karą išprovokavo Jungtinės Valstijose, esą siekiančios užvaldyti pasaulį. Pchenjanas taip pat nuolat kaltindavo Vašingtoną Korėjos pusiasalio padalijimu, dėl kurio paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis susitarė JAV ir Rusija.
Griežtai kontroliuojama Šiaurės Korėjos oficialioji žiniasklaida birželio 25-ąją paprastai negaili kandžios kritikos Amerikai, tačiau 2018-ieji buvo išimtis.
„Kasmet šią dieną mūsų kariuomenė ir liaudis irkluoja prisiminimų valtį, kupiną tikėjimo ir pasiryžimo ginti valstybę“, – rašoma valstybinio laikraščio „Rodong Sinmun“ straipsnyje.
„Pasaulį net labiau nustebino... mūsų liaudies solidarus siekis sunaikinti priešą“, – priduriama jame, tačiau šįkart leidinyje priešas niekur nebuvo konkrečiai įvardytas.
Visiškai kitokia padėtis buvo pernai, kai visuose šešiuose laikraščio puslapiuose buvo itin daug vaizdingos kritikos „JAV imperialistams“ ir amerikiečiams metamų kaltinimų „holokaustu, per kurį jie žiauriausiais ir barbariškiausiais būdais išžudė nesuskaičiuojamą daugybę korėjiečių“.
Šįkart karo pradžios metinių sukaktis minima nepraėjus nei dviems savaitėms po to, kai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas paspaudė vienas kitam ranką per istorinį ir beprecedentį susitikimą Singapūre.
Pikčiausia antiamerikietiška propaganda dingo iš Pchenjano gatvių, o raketų paleidimą ir kariuomenės dalinius vaizdavę plakatai, dar visai neseniai kabėję netoli miesto traukinių stoties, buvo pakeisti pramonės ir žemės ūkio veiklos atvaizdais.
Pasak analitikų, tai, kad šiemet karo pradžios sukaktį nušviečiančioje Šiaurės Korėjos žiniasklaidoje neminimos JAV, gali būti ženklas, jog Pchenjano režimas stengiasi palaikyti dabartinį diplomatinį impulsą.
„Tai neįtikėtina. Šią neįprastą dieną (JAV) niekur neminimos“, – sakė Seulo nacionalinio universiteto ekspertas Šiaurės Korėjos klausimais Peteris Wardas.
„Šiaurės Korėjos nusiteikimas prieš Ameriką gal ir yra liaudyje suleidęs šaknis (puoselėtas dešimtmečius vykdomos politinės propagandos), bet tai, ką matome, yra tai, ko iš mūsų nori valstybė“, – pridūrė jis.
Per savo istorines derybas Singapūre D. Trumpas ir Kim Jong Unas pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo Pchenjanas įsipareigojo „siekti visiškos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“.
Tačiau, kritikų nuomone, abiejų nenuspėjamų lyderių susitikimas buvo paviršutiniškas, o pasirašytame dokumente pernelyg trumpai apžvelgiama svarbiausia santykių su Pchenjanu problema – jo branduolinių ginklų programa.
