D. Trumpas, regis, netikėtai užklupo NATO vadovą Jensą Stoltenbergą, kai atsisakęs formalaus pusryčių susitikimo mandagumo ėmė kritikuoti Berlyną bei kitus sąjungininkus.
„Vokietija yra Rusijos belaisvė, nes iš Rusijos gauna labai daug savo energijos“, – sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje Berlyno susitarimą dėl dujotiekio „Šiaurės srautas 2“ (North Stream 2).
„Visi visame pasaulyje apie tai kalba; jie sako, jog mes mokame milijardus dolerių, kad apsaugotume jus, bet jūs mokate milijardus dolerių Rusijai“, – sakė jis.
D. Trumpas pridūrė, kad „Vokietiją visiškai kontroliuoja Rusija“.
Liepos 16 dieną D. Trumpas Helsinkyje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pirmasis jų susitikimas rengiamas Jungtinėse Valstijose vykstant tyrimui dėl galimo D. Trumpo rinkimų kampanijos slapto susimokymo su Rusija.
Vokietija dažnai tapdavo D. Trumpo kritikos taikiniu. Prezidentas didžiausią Europos ekonomiką kaltina nepakankamai išleidžiant gynybai ir veltėdžiaujant JAV sąskaita.
D. Trumpas taip pat pakartojo savo platesnius kaltinimus visam NATO, esą mokančiam per mažai.
„Mes giname Vokietiją, Prancūziją ir visus ... Tai trunka dešimtmečius, – sakė D. Trumpas. – Mes su tuo nesitaikstysime ir tai netinkama.“
Sprendimai – ne NATO reikalas
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad sprendimai dėl dujotiekio projekto „Šiaurės srautas 2“ (North Stream 2) priklauso ne Aljanso, o nacionalinių vyriausybių kompetencijai, tačiau pridūrė, kad NATO nepamiršta energetinio saugumo temos.
„Yra įvairių požiūrių dėl dujotiekio „Šiaurės srautas 2“. Tai gerai žinoma. Ne NATO priiminėti sprendimus (šiuo klausimu), tai nacionalinių vyriausybių sprendimas“, – prieš prasidedant Aljanso viršūnių susitikimui Briuselyje sakė jo vadovas.
„Tačiau NATO, žinoma, skiria dėmesio ir energetinio saugumo klausimui, nes mes suprantame: energetikos ir saugumo klausimai yra susiję“, – pažymėjo jis.
J. Stoltenbergas pridūrė, kad Aljansas bando energijos šaltinių diversifikavimo ir investavimo į „žaliąją energetiką“ būdu mažinti priklausomybę nuo energijos importo, o energijos vartojimą padaryti „lankstesnį“.
Susitiks su A.Merkel
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atvykęs į Briuselyje prasidėjusį NATO viršūnių susitikimą, surengs tiesiogines derybas su Vokietijos kanclere Angelą Merkel ir išsakys jai savo poziciją dėl Berlyno ir Maskvos bendradarbiavimo energetikos srityje, įskaitant kontroversišką dujotiekį „Nord Stream 2“, trečiadienį nurodė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders.
Anksčiau trečiadienį D. Trumpas sukritikavo Berlyno susitarimus su Maskva dėl bendradarbiavimo ir pareiškė, kad ad energetikos srityje Vokietija yra „Rusijos belaisvė“.
„Manau, labai liūdna, kai Vokietija sudaro didelio masto susitarimą su Rusija dėl naftos ir dujų“, – D. Trumpas sakė per darbo pusryčius su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, surengtus prieš prasidedant viršūnių susitikimui.
„Vokietija yra Rusijos belaisvė, nes iš Rusijos gauna labai daug savo energijos“, – sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje susitarimą dėl dujotiekio „Nord Stream 2“.
„Mes giname Vokietiją, giname Prancūziją ir kitas šalis, o daugelis šalių sudaro sandorį dėl dujotiekio ir moka milijardus dolerių Rusijai į kišenę, – sakė jis. – Visi visame pasaulyje apie tai kalba; jie sako, jog mes mokame milijardus dolerių, kad apsaugotume jus, bet jūs mokate milijardus dolerių Rusijai. Manau, tai nepriimtina.“
D. Trumpas paminėjo, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis yra vienas iš „Nord Stream 2“ projekto vadovų ir kad „beveik 70 proc. Vokietijos bus kontroliuojama Rusijos per gamtines dujas.“
Prezidentas pabrėžė, kad tokia Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos energetikos išteklių daro neigiamą poveikį transatlantiniam aljansui, ir pridūrė, kad NATO sąjungininkės turi kalbėtis su Berlynu šia tema.
J. Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad sprendimai dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ priklauso ne Aljanso, o nacionalinių vyriausybių kompetencijai, tačiau pridūrė, kad NATO nepamiršta energetinio saugumo temos.
„Yra įvairių požiūrių dėl dujotiekio „Nord Stream 2“. Tai gerai žinoma. Ne NATO priiminėti sprendimus (šiuo klausimu), tai nacionalinių vyriausybių sprendimas“, – prieš prasidedant Aljanso viršūnių susitikimui Briuselyje sakė jo vadovas.
„Tačiau NATO, žinoma, skiria dėmesio ir energetinio saugumo klausimui, nes mes suprantame: energetikos ir saugumo klausimai yra susiję“, – pažymėjo jis.
J. Stoltenbergas pridūrė, kad Aljansas bando energijos šaltinių diversifikavimo ir investavimo į „žaliąją energetiką“ būdu mažinti priklausomybę nuo energijos importo, o energijos vartojimą padaryti lankstesnį.
