Per JT Generalinės Asamblėjos slaptą balsavimą Islandija, kurios kandidatūrą iškėlė regiono valstybių susivienijimas, gavo 172 palaikymo balsus.
Kaip ir JAV, Islandija pažadėjo siekti, kad Ženevoje įsikūrusi 47 nares turinti UNHRC, prižiūrinti žmogaus teisių padėtį visame pasaulyje, būtų reformuota ir įgytų įgaliojimus inicijuoti tyrimus dėl masinių žiaurumų.
Islandijos užsienio reikalų ministras Gudlauguras Thoras Thordarsonas praeitą savaitę paskelbtame straipsnyje pareiškė, kad atėjo „laikas imtis spręsti“ Žmogaus teisių tarybos „trūkumus“ ir reformomis panaikinti šios institucijos įgaliojimų „numanoma disbalansą“.
JAV ambasadorė prie JT Nikki Haley praeitą mėnesį paskelbė, kad Vašingtonas traukiasi iš UNHRC. Ji pasmerkė šią instituciją kaip „žmogaus teisių pažeidėjų gynėją ir politinio šališkumo kloaką“.
N. Haley ypač griežtai atsiliepė apie tarybos sprendimus priimti rezoliucijas, smerkiančias Izraelį, atsidūrusį UNHCR dėmesio centre dėl elgesio su palestiniečiais.
JAV pasitraukimas iš Žmogaus teisių tarybos buvo naujausias Amerikos prezidento Donaldo Trumpo administracijos žingsnis, silpninantis šalies ryšius su tarptautinio bendradarbiavimo organizacijomis.
Vašingtonas anksčiau pasitraukė iš JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), taip pat sumažino Jungtinių Tautų finansavimą, ypač JT palestiniečių pabėgėlių reikalų agentūrai (UNRWA).
