Pasak A. A. Salehi, iki 2015 metų, kai Teheranas ir tarptautinis tarpininkų šešetas pasiekė branduolinį susitarimą, Iranas įsivežė maždaug 400 tonų urano
Jo atsargos toliau augo ir galiausiai pasiekė 900-950 tonų, nurodė Irano atominės energetikos organizacijos vadovas.
Jis pridūrė, kad tokios atsargos ateityje leistų Teheranui urano sodrinimui naudoti 190 tūkst. centrifugų.
Pagal Bendrąjį išsamių veiksmų planą (JCPOA) Iranui leidžiama sodrinti uraną iki 3,67 procento. Tokio prisodrinimo užtenka, kad uranas būtų naudojamas branduolinėse jėgainėse, tačiau ginklų gamybai jis nėra tinkamas.
Branduolinis susitarimas tarp Irano ir šešių pasaulio galybių – Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kinijos, Rusijos ir JAV – buvo pasirašytas 2015 metais, po ilgiau nei dešimtmetį vykusių sunkių derybų. Tuo metu JAV administracijai vadovavo prezidentas Barackas Obama.
Pagal šią sutartį buvo atšaukta dauguma Iranui taikytų tarptautinių ekonominių sankcijų, o šiitiška respublika mainais įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą, kad neturėtų galimybių pasigaminti atominių bombų, ir užtikrinti prieigą griežtoms tarptautinėms inspekcijoms.
Tačiau 2018 metų gegužę dabartinis Jungtinių Valstijų vadovas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Vašingtonas atsisako savo įsipareigojimų ir traukiasi iš šio susitarimo. Anksčiau D. Trumpas ne kartą sakė, kad Irano ir šešių galingųjų valstybių branduolinė sutartis yra „blogiausias susitarimas JAV istorijoje“.
