Politologas A. Pukšto įvertino siūlymus mažinti rinkimų barjerą tautinėms mažumoms

Vilniuje viešėjęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius paragino mūsų šalies tautinėms mažumoms panaikinti Seimo rinkimų barjerą. Ar tai sustiprintų lenkų bendruomenės ryšį su Lietuva?

Politologas A.Pukšto: „Sumažinus Seimo rinkimų barjerą, ilgainiui lenkų bendruomenėje atsirastų alternatyva V.Tomaševskiui.“<br>M.Patašiaus nuotr.
Politologas A.Pukšto: „Sumažinus Seimo rinkimų barjerą, ilgainiui lenkų bendruomenėje atsirastų alternatyva V.Tomaševskiui.“<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos ryto“ korespondentas

2018-09-18 15:35

– Lenkijos užsienio reikalų ministras mano, kad tautinių mažumų partijoms nelikus patekimo į Seimą barjero lenkų politikams nereikėtų jungtis su rusų organizacijomis.

Ar tai panaikintų galimą Maskvos įtaką Lietuvos lenkų politikams? – „Lietuvos rytas“ paklausė Vytauto Didžiojo universiteto docento Andžejaus Pukšto.

– Tai ne burtų lazdelė, kuri išpręstų visas su Lietuvos lenkais siejamas problemas, bet iš esmės pritarčiau tokiam siūlymui.

Kai kurie mūsų politikai irgi kalba apie Seimo rinkimų barjero tautinėms mažumoms sumažinimą.

Be abejo, yra pavojaus, kad tuomet į Seimą gali patekti ir kai kurios Lietuvai svetimos politinės jėgos. Ne paslaptis, kad kalbama apie labai nepatikimus rusų organizacijų atstovus.

Bet ir dabar padėtis nėra džiuginanti, nes Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovas Valdemaras Tomaševskis vis viena gana daug žaidžia su proputiniškais veikėjais.

Šalies politiniam gyvenimui jau turi įtakos ir Seimo narė Irina Rozova, ir Vilniaus miesto tarybos narys Rafaelis Muksinovas, ir dar vienas kitas Rusijos politiką remiantis asmuo.

Nemanau, kad tokių politikų galimybės itin išsiplėstų sumažinus Seimo rinkimų barjerą. Tai pirmiausia būtų Lietuvos palankumo tautinėms mažumoms gestas.

– Tačiau ar LLRA-KŠS vadovybės ryšiai su Kremliaus politikai artimais politikais grindžiamas vien noru įveikti Seimo rinkimų barjerą?

– Žinoma, priežastys gilesnės. Yra ir ideologinio artumo. Bet sumažinus Seimo rinkimų barjerą ilgainiui lenkų bendruomenėje atsirastų alternatyva V.Tomaševskiui. Čia ir įžvelgčiau naudą.

– Bet ar realu, kad artėjant kitų metų rinkimams Seimas neišsigąs kaltinimų pataikavimu lenkams ir įsiklausys į tokius siūlymus?

– Vargu ar čia galima įžvelgti pataikavimą lenkams.

Atkreipčiau dėmesį, kad ir pats V.Tomaševskis nelabai skuba remti šį siūlymą. Jam sumažintas rinkimų į Seimą barjeras ilgalaikiu požiūriu nebūtų naudingas, nes gali atsirasti stipresnė konkurencija lenkų bendruomenėje.

Be to, LLRA-KŠS iš dalies įeina į valdančiąją koaliciją – palaiko valstiečių siūlymus, abiejų partijų lyderiai kartais susitinka.

Manau, Ramūnas Karbauskis flirtuoja su V.Tomaševskiu. Tokia padėtis tenkina abi puses, tad nelaukiu, kad būtų daroma tai, kas nepatinka V.Tomaševskiui, nors, aišku, jis negalės atvirai pasisakyti prieš žemesnį rinkimų barjerą.

– Ar nesusidaro įspūdis, kad Varšuva vis labiau nerimauja dėl Kremliaus įtakos Lietuvos lenkų politikams?

– Tai akivaizdu. Dabartinė Lenkijos valdžia jau nekart dėl to siuntė nerimo signalus.

Labai smarkus perspėjimas nuskambėjo prieš metus, kai tik pradėjusi darbą Vilniuje Lenkijos ambasadorė Urszula Doroszewska pareiškė, kad lenkų politinės partijos lyderiui nedera segtis Georgijaus juostelės.

Neseniai Vilniuje viešėjęs Lenkijos užsienio reikalų viceministras Andrzejus Papierzas tiesiai perspėjo, kad Varšuva netoleruos jokio sovietinio palikimo šlovinimo ir jai ne pakeliui su tais vietos politikais, kurie taip elgiasi.

Dabartiniai Lenkijos vadovai bene griežčiausiai Europos Sąjungoje vertina Rusijos politiką, todėl Varšuva nelinkusi toleruoti jokių simpatijų, reiškiamų Vladimiro Putino režimui.

– Ambasadorė U.Doroszewska atvirai konfliktuoja su Lietuvos lenkų sąjungos vadovu Seimo nariu Michalu Mackevičiumi, jis įtariamas paramos iššvaistymu, dėl to Lenkijoje net pradėtas teisinis tyrimas. Ar tai taip pat rodo, kad Varšuva reikliau žvelgia į Lietuvos lenkų politikus?

– Dabartinė Lenkijos valdžia aiškiai leido suprasti, kad nerems tų lenkų lyderių, kurie simpatizuoja Rusijai arba neskaidriai tvarko bendruomenei skirtą paramą. M.Mackevičiaus atvejį priskirčiau prie pastarosios bėdos.

– Lenkijos užsienio reikalų ministras užsiminė, kad Lietuvai reikėtų labiau rūpintis lenkų švietimo problemomis, nes esą tada šios tautinės mažumos vaikai nesimokytų rusiškose mokyklose ir rinktųsi tik lenkiškas. Ar ši problema iki šiol aktuali?

– Nėra tikslesnės statistikos, kiek lenkų mokosi rusiškose mokyklose. Bet siūlyčiau ne tiek rūpintis, kokia kalba mokosi vaikai, o sutelkti dėmesį į tai, kad visose mokyklose jie būtų ugdomi pilietinės visuomenės dvasia.

Svarbiausia, kad vaikas išaugtų Lietuvos piliečiu ir patriotu, o tuomet jau nelabai svarbu, kokia kalba jis mokosi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.