Vakar Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas paskelbė, kad Pchenjanas pasižadėjo parodyti savo bandymų poligonus ekspertams ir uždaryti savo branduolinį kompleksą.
Mainais už tai Kim Jong-unas reikalauja iš JAV nuolaidų. Su Amerikos prezidentu Donaldu Trumpu birželį susitikęs Šiaurės Korėjos lyderis jau dalijo pažadus apie laukiamą pusiasalio branduolinį nusiginklavimą, tačiau konkrečių žingsnių po derybų Singapūre pasigesta.
Vakar nebuvo aišku ir kokių „atsakomųjų žingsnių“ Pchenjanas prašys iš Vašingtono. Sunku tikėtis, kad JAV sutiktų atiduoti bent dalį savo branduolinio arsenalo.
Maža to, pats Kim Jong-unas per bendrą lyderių spaudos konferenciją trečiadienį apie branduolinį nusiginklavimą nepasakė nė žodžio.
Dabar abiejų Korėjų lyderiai jau per trečiąjį savo susitikimą šiemet pasižadėjo sujungti šalis geležinkelio linija, toliau rengti per karą išskirtų šeimų susitikimus ir bendradarbiauti sveikatos priežiūros srityje.
Be to, abi pusės sutarė kartu teikti prašymą dėl 2032-ųjų vasaros olimpinių žaidynių organizavimo.
Kim Jong-unas susitarimą pavadino „didžiuliu žingsniu į priekį“ Korėjos pusiasalyje siekiant taikos.
Šiaurės Korėjos lyderis pridūrė, kad viliasi artimiausiu metu apsilankyti Seule. Jei tai įvyktų, jis taptų pirmuoju Pietų Korėjos sostinėje apsilankiusiu Šiaurės Korėjos vadovu.
Anksčiau sėkmingu susitikimu su Kim Jong-unu, kuris, stebėtojų nuomone, iš Vašingtono išpešė daugiau nuolaidų, nei pats suteikė, gyręsis D.Trumpas vėl džiaugėsi Korėjų vadovų akistata.
„Prezidentas vis dar nori bendradarbiauti su Kim Jong-unu, tačiau JAV pareigūnai į tai žiūri skeptiškai. Jeigu Šiaurės Korėja ir toliau lenks Ameriką savo iniciatyvumu, JAV bus priverstos rinktis: paklusti Pchenjano žaidimo taisyklėms ar pasirodyti piktavališkoms“, – aiškino buvęs JAV diplomatas Mintaro Oba.
Pchenjano oro uoste Moon Jae-iną pasitiko Kim Jong-uno glėbys ir kurtinantys korėjiečių šūksniai. Tačiau Seulo gyventojai susitikimą palydėjo įtaria tyla.
Mane tai veda iš proto. Negi negalime derėtis nepamindami savo vertybių?“ – svarstė 27-erių studentė Choi Hyo-joo.
Nors mergina palaiko bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja, saldus prezidento nuolaidžiavimas režimo lyderiui pasirodė nepriimtinas.
Ji ne viena – tik 21 proc. Pietų Korėjos gyventojų teigiamai žiūri į Kim Jong-uną. Regis, šalis sunkiai pamiršta, kad Šiaurės Korėjos darbo stovyklose, Jungtinių Tautų duomenimis, nežmoniškomis sąlygomis laikoma nuo 80 tūkst. iki 120 tūkst. politinių kalinių.
„Nesuprantu, kodėl žmogaus teisių advokatu dirbęs Moon Jae-inas gerinasi diktatoriui“, – stebėjosi Seulo universiteto politologas Park Hwee-rhakas.
