Kilus nesutarimų Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybėje buvo priimtas sprendimas atleisti prieštaringai vertinamą Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros (BfV) vadovą H.G.Maasseną.
Konservatorių koalicijos partneriai socialdemokratai (SPD) reikalavo jo atsistatydinimo dėl pareiškimų apie kraštutinės dešinės protestus Chemnico mieste.
Dabar jau buvęs agentūros vadovas teigė ne iki galo tikįs vaizdo įrašu, kuriame kraštutiniai dešinieji puldinėja užsieniečius, autentiškumu.
Maža to, kritikos jis sulaukė ir dėl galimo susitikimo su kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovais, kuriems neva patarė, kaip išvengti teisėsaugos sekimo.
Ginti H.G.Maasseno stojo Vokietijos vidaus reikalų ministras Hortsas Seehoferis. Jis tikino, kad žvalgybos vadovas puikiai atlieka savo darbą.
Kai tokie teiginiai neįtikino SPD, H.Seehoferiui teko nusileisti, tačiau H.G.Maasseno be darbo jis nepaliko. Iš posto išmestas šnipų vadas tapo vidaus reikalų viceministru. Su žvalgyba, kaip teigta, jo darbas nieko bendra neturės. Tačiau jo atlyginimas tik padidės.
Šių metų vasarą H.Seehoferis, kuris taip pat yra ilgametės A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos sąjungininkės Krikščionių socialinės sąjungos pirmininkas, vos neprivedė vyriausybės prie žlugimo. Jis reikalavo griežtinti šalies politiką migrantų atžvilgiu.
Vokietijos valdančiosios koalicijos pasiektas kompromisas dėl H.G.Maasseno kiek sumažino įtampą jos viduje, tačiau sulaukė griežtos kritikos iš opozicijos.
„Tai netikėtina apgaulė. Kiekvienas, kuris apdovanoja, užuot nubaudęs už draugystę su „Alternatyva Vokietijai“, prarado suvokimą, kas yra gerai, o kas – blogai“, – savo socialinio tinklo paskyroje tikino Žaliųjų partijos parlamente pirmininkė Katrin Goring-Eckardt.
Opozicija tikino, kad H.G.Maasseno pareigų pakeitimas tėra „sprendimas popieriuje“, bet ne realybėje.
