Tyrimą apie tokius žmones atliko organizacija „Junior Chamber International Tai Ping Shan“. Ji nustatė, kad 2013 metais birželio ir liepos mėnesiais „McDonald’s“ restoranuose Honkonge nakvojo 57 žmonės, o šiais metais tokių žmonių jau buvo 334.
„Šio tyrimo tikslas – suteikti pagalbą restorane miegantiems žmonėms, tačiau sužinojome, kad ši problema dar niekada nebuvo tirta“, – teigė tyrimui vadovavusi Jennifer Hung.
Tyrėjai, kurie aplankė 110 visą parą dirbančių „McDonald’s“ restoranų Honkonge, nustatė, kad ne visi ten miegantys žmonės yra benamiai.
Daugiau kaip 70 procentų apklaustų žmonių mokslininkus patikino, kad jiems turi jiems skirtus viešuosius būstus ir dirba visu arba puse etato.
„Žinoma, jie turi, kur miegoti, tačiau negrįžta į namus“, – reiškė nuostabą J.Hung.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės pasirenka taip gyventi, – ekonominės problemos: didelės būsto nuomos ar komunalinių paslaugų kainos.
Honkongas garsėja vienais brangiausių būstų pasaulyje. Čia vienas kvadratinis metras šiandien kainuoja mažiausiai 150 tūkst. Honkongo dolerių (16 tūkst. eurų).
J.Hung prisiminė vieną vyrą, kuris pasakojo, kad neišgali savo būste, kuriame nėra langų, įsirengti oro kondicionieriaus.
Vietoj mokėjimo už oro kondicionierių ir didelės elektros sąskaitos jis pasirinko karštas vasaros naktis leisti visą parą dirbančiame „McDonald’s“ restorane.
Kiti žmonės nakvoti į restoranus traukia dėl konfliktų šeimoje ar kitų asmeninių priežasčių.
Viena 55 metų moteris nakvoja „McDonald’s“ restorane, nes nenori sugrįžti pas smurtaujantį vyrą.
Kita senyva moteriškė pasakojo, kad mirus vyrui namuose pasidarė liūdna ir tuščia, tad naktimis ji atvyksta į šį restoraną.
„Čia žmonės turi ne tik finansinių, bet ir dvasinių problemų“, – pasakojo J.Hung.
Tyrimą vykdžiusi organizacija Honkongo vyriausybei patarė skirti daugiau finansinių išteklių socialiniams darbuotojams ir organizacijoms, kurios padeda tokiems žmonėms.
Tačiau svarbiausi pokyčiai turi įvykti visuomenėje.
„Šiuo metu mes nesikalbame su nepažįstamais žmonėmis, jie mums nerūpi.
Mes norime paskatinti žmones dažniau apsidairyti aplink save“, – tvirtino J.Hung.