Tai yra bandymas išvengti sankcijų, Jungtinėms Valstijoms pasitraukus iš pasaulio galybių susitarimo su Iranu dėl jo branduolinės programos.
Iranas ir Europos Sąjunga savo iššūkį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai paskelbė po likusių sutarties dalyvių aukšto rango derybų Jungtinėse Tautose.
Šalių pareiškime sakoma, kad jos yra pasiryžusios „ginti savo ekonominių veikėjų laisvę siekti teisėto verslo su Iranu“.
Pasaulio prekybos srityje smarkiai dominuojant Jungtinėms Valstijoms ir doleriui, šalys nurodo, kad naujasis mechanizmas „palengvins mokėjimus, susijusius su Irano eksportu (įskaitant naftą) ir importu, o tai padės ekonominiams veikėjams, siekiantiems teisėto verslo su Iranu, ir juos nuramins“.
ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini, kalbėdama Jungtinėse Tautose greta Irano užsienio reikalų ministro Mohammado Javado Zarifo, sakė, kad šalys tebederina technines detales.
„Kalbant praktiškai, tai reikš, kad ES valstybės narės įsteigs juridinį subjektą teisėtoms finansinėms transakcijoms su Iranu palengvinti ... Tai sudarys sąlygas Europos kompanijoms toliau prekiauti su Iranu pagal Europos Sąjungos teisę ir gali būti atvira kitiems partneriams pasaulyje“, – žurnalistams sakė F. Mogherini.
Pasak jos, likusios susitarimo su Iranu – Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) – narės Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija taip pat liks įsipareigojusios remti Iraną civilinės branduolinės energetikos srityje.
„Dalyvės priminė, kad šiomis iniciatyvomis siekiama išsaugoti JCPOA, ir tai atitinka tarptautinius interesus“, – sakė ji.
Spaudimas Irano ekonomikai
Remdamasi JT inspektorių išvadomis, M. Mogherini pakartojo, kad Iranas laikėsi minimo susitarimo, pagal kurį smarkiai sumažino savo branduolinę programą mainais į sankcijų panaikinimą.
JCPOA buvo sudarytas 2015 metais, kuomet JAV prezidentas buvo Barackas Obama.
D. Trumpas iš susitarimo pasitraukė gegužę, pavadinęs jį „katastrofa“, ir greit vėl įvedė sankcijas Iranui.
Baimindamosi JAV sankcijų ir nepaisydamos ES protestų, kai kurios kompanijos jau sustabdė veiklą Irane. Tarp šių kompanijų yra prancūzų energetikos milžinė „Total“ ir automobilių gamintojos „Peugeot“ bei „Renault“, Vokietijos „Siemens“ ir „Daimler“.
Irano ekonomika jau ir taip jaučia poveikį, bet JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas anksčiau pirmadienį pažadėjo „maksimalų spaudimą“ Teheranui. Jis taip pat tvirtino, kad Vašingtonas nesiekia režimo pasikeitimo.
JAV sąjungininkės Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), taip pat Izraelis, seniai siekė, kad Vašingtonas imtųsi veiksmų mažinti nearabiško ir šiitiško Irano įtaką Artimuosiuose Rytuose, įskaitant karo draskomą Siriją.
ES apie savo planą paskelbė dieną prieš atskiras D. Trumpo ir Irano prezidento Hassano Rouhani kalbas JT Generalinėje Asamblėjoje. Tikimasi, kad JAV prezidentas užims griežtą poziciją Irano atžvilgiu.
