Kataloniškai, ispaniškai ir prancūziškai į rėmėjus kreipęsis buvęs premjeras pabrėžė, kad daugiau dėmesio skirs skurdui, nedarbui, rasizmui ir socialinei nelygybei, o ne skaldančiai Katalonijos nepriklausomybės temai.
„Barselona nusipelno būti valdoma žmonių, galvojančių apie miestą, o ne apie projektus, kurie neturi nieko bendro su ja“, – kalbėjo M.Vallsas.
Nors kandidatuojantis politikas įsipareigojo pasitraukti iš Prancūzijos parlamento, jis neatskleidė, kas prisijungs prie jo politinės platformos „Barselona – Europos sostinė“.
M.Vallsas gimė Barselonoje, kai jo tėvai joje atostogavo, bet niekada čia negyveno. Vis dėlto savo kalboje politikas mėgino pabrėžti savo ryšius su miestu, priminė savo kataloną tėvą menininką Xavier Vallsą ir vaikystės atostogas, leistas Barselonoje.
Didžiausia prancūzo priešininkė dabartinė miesto merė Ada Colau turi ilgametes šaknis Barselonoje, bet ji sulaukia kritikos dėl augančio nusikalstamumo ir nevaldomų gatvės prekeivių.
Nors prieš trejus metus ji buvo išrinkta netikėtai, didžiąją savo kadencijos dalį A.Colau džiaugėsi geriausiais reitingais miesto istorijoje.
Užtat tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų merė neturi draugų, tad, kad ir ką sakytų M.Vallsas, kova gali vykti būtent dėl separatistų širdžių.
Bet ilgamečio Barselonos mero, valdžiusio miestą ir per sėkmingą olimpiadą 1992 m., Pasqualio Maragallo brolis Ernestas, kuris taip pat ruošiasi dalyvauti rinkimuose, įspėjo M.Vallsą neliesti nepriklausomybės temos.
Būtų liūdna, jeigu prieš rinkimus kalbėtume tiktai apie tai, kaip miestas prisidės prie kovos už nepriklausomybę“, – kalbėjo Katalonijos užsienio reikalų ministras.
Tuo metu centro dešinės partija „Ciudadanos“, kuri priešinasi Katalonijos nepriklausomybei, karštai palaikė M.Vallso kandidatūrą.
„Aš nematau geresnio būdo atgauti Barselonos prestižą, nugalėti separatizmą ir populizmą. Tai puikios naujienos mūsų miestui, Ispanijai ir visai Europai“, – rašė partijos lyderis Albertas Rivera.
Valdė dviejose šalyse
Michailas Saakašvilis 9 metus buvo Gruzijos prezidentu, o 2015-aisiais Ukrainos lyderio Petro Porošenkos buvo paskirtas Odesos gubernatoriumi. Poste politikas išbuvo pusantrų metų, o tada po viešo ginčo su prezidentu neteko pilietybės.
Buvęs Šiaurės Airijos partijos „Sinn Fein“ lyderis Ferry Adamsas 1983 m. iškovojo vietą Jungtinės Karalystės Parlamente, bet atsisakė ją užimti. Vis dėlto parlamentaru jis buvo 1997–2011 m., o tada dalyvavo Airijos parlamento rinkimuose ir jau 7 metus yra jo narys.
Graikijos diplomatas grafas Ioannis Kapodistrias buvo imperinės Rusijos užsienio reikalų ministras, o tada, jo gimtinei iškovojus nepriklausomybę nuo Osmanų imperijos, 1828-aisiais tapo pirmuoju jos gubernatoriumi.
