Šį pertvarkymą teko atlikti spalio 2-ąją netikėtai atsistatydinus ankstesniam vidaus reikalų ministrui Gerard'ui Collomb'ui. Šis žingsnis tapo skaudžiu smūgiu 40-mečiui E. Macronui, kurio populiarumas pastaruoju metu buvo nusmukęs į rekordines žemumas.
Ch. Castaneras – vienas iš svarbiausių E. Macrono artimiausios aplinkos veikėjų. Šis politikas rėmė jaunąjį lyderį nuo pat jo prezidentinės kampanijos pradžios, o šiuo metu taip pat eina E. Macrono partijos „Respublika, pirmyn!“ pirmininko pareigas.
Daugelis prognozavo, kad 52 metų Ch. Castaneras pakeis G. Collombą, grįžtantį į Liono miesto mero postą.
Gerai su žiniasklaida sutariantis ir šaknimis su Paryžiaus politiniu elitu nesusijęs Ch. Castaneras buvo svarbus veikėjas E. Macrono aplinkoje, bet turi mažai patirties nacionalinės teisėsaugos ir saugumo klausimais.
Jo pavaduotoju buvo paskirtas dabartinis Prancūzijos kontžvalgybos agentūros vadovas Laurent'as Nunezas.
Tuo metu buvęs socialistas Didier Guillaume'as pakeitė žemės ūkio ministrą Stephane'ą Travertą, o buvęs centro dešiniųjų Respublikonų partijos įstatymų leidėjas Franckas Riesteris perims kultūros ministro postą iš leidėjos Francoise Nyssen.
E. Macronas taip pat paskyrė naują ministrę ryšiams su vietos valdžios institucijomis. Šį keblų postą Jacqueline Gourault perima tuo metu, kai biudžeto karpymai sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp kaimiškų regionų merų.
G. Collombo pasitraukimas ir populiaraus aplinkos ministro Nicolas Hulot atsistatydinimas rugpjūtį sustiprino įspūdį, kad reformas vykdantis E. Macrono kabinetas krinka.
Prezidento delsimas imtis kabineto pertvarkos, iš dalies nulemtas jo nesugebėjimo prisikviesti į savo komandą iškilių veikėjų, sustiprino įspūdį, kad po intensyvaus tempo pirmaisiais kadencijos metais pagreitis buvo prarastas, sako analitikai.
Dabartinės vyriausybės sudėtis itin marga: joje esama ekspertų ir labiau patyrusių politikų, atstovaujančių tiek kairiajai, tiek dešiniajai stovyklai.
Prezidento šešėlyje
E. Macronas tikriausiai viliasi, kad pertvarkyta vyriausybė, įskaitant naujus veidus Kultūros, Žemės ūkio ir vadinamosios socialinės sanglaudos ministerijos vadovų postuose, pasiųs signalą apie naują startą po kelių neramių mėnesių.
Apklausos rodo, kad E. Macrono reitingai pasiekė žemiausią lygį nuo jo pergalės per 2017-ųjų gegužę vykusius rinkimus: prezidento darbą teigiamai vertina tik apie 30 proc. prancūzų rinkėjų.
Anksčiau investicinės bankininkystės srityje dirbęs E. Macronas senamadišką Prancūzijos politikos pasaulį sudrebino 2016 metais, įkūręs verslui palankią proeuropietišką, plačiosios visuomenės įtraukimu grindžiamą partiją, neatstovaujančią nei kairiosios, nei dešiniosios stovyklos.
Tačiau analitikai sako, kad daugelis E. Macrono ministrams sunkiai sekėsi išnirti iš prezidento šešėlio, o pats valstybės vadovas buvo kritikuojamas dėl griežtai vertikalaus ir itin centralizuoto valdymo stiliaus.
Centristinių pažiūrų lyderis liepą buvo pirmąkart įtrauktas į didelį skandalą, kai vienas jo padėjėjas saugumo reikalams buvo nufilmuotas mušantis protestuotoją.
Lėtėjanti ekonomika ir susirūpinimas dėl Prancūzijos gyventojų perkamosios galios, taip pat virtinė prezidento kalbos riktų irgi prisidėjo prie jo populiarumo sumažėjimo.
