Pareigūnas nesutiko skelbti savo pavardės, nes neturėjo įgaliojimų viešai kalbėti apie tyrimą. Jis nepateikė detalių apie įrodymus, rastus per kelias valandas trukusią ir anksti antradienį pasibaigusią kratą diplomatinėje misijoje.
Turkų pareigūnai mano, kad Saudo Arabijos agentai spalio 2 dieną konsulate nužudė karalystės pilietį J.Khashoggi ir supjaustė jo palaikus.
Saudo Arabija anksčiau šiuos įtarimus vadino „neturinčiais pagrindo“, bet JAV žiniasklaidos pranešimai rodytų, jog netrukus karalystė gali pripažinti, kad J.Khashoggi ten buvo nužudytas, galbūt nevykusio tardymo metu.
Visą laiką neigusi savo ryšį su žurnalistos dingimu, Saudo Arabija, pasak televizijos CNN, ruošiasi pripažinti, kad J.Khashoggi yra negyvas.
Kaip tikino vienas televizijos kanalo šaltinis, galiausiai bus pareikšta, kad žurnalistas nužudytas specialios operacijos, kurios tikslas buvo jį išgabenti iš Turkijos, metu.
Pasak šaltinio, taip pat bus pakartota, kad aukščiausia Saudo Arabijos valdžia nežinojo apie jos vykdymą, o prisidėję prie J.Khashoggi mirties esą bus nubausti.
Tiesa, kitas CNN šaltinis teigė, kad oficialus pareiškimas dar nebaigtas ruošti, todėl jo turinys gali kiek pasikeisti.
Turkijos užsienio reikalų ministerija drauge su Saudo Arabijos konsulato pareigūnais pirmadienį vykdė paiešką diplomatinėje institucijoje Stambule, į kurią įėjęs 60-metis žurnalistas J.Khashoggi kažkur pranyko.
Nuo spalio 2-osios praėjo nemažai laiko, tad jei konsulate kas ir nutiko, įkalčiai bus pranykę.
Mat Turkijos pareigūnai įtaria, jog į Saudo Arabijos konsulatą tą dieną, kai ten įėjo žurnalistas, buvo pasiųstas smogikų būrys, kuris susidorojo su J.Khashoggi.
Ankara įtaria, kad žudikai buvo pasiųsti susidoroti su žurnalistu, nes jis kritiškai rašė apie Saudo Arabijos sosto įpėdinį Mohammedą bin Salmaną.
Karalystė tokius kaltinimus vadina nepagrįstais, bet iki šiol nepateikė įrodymų, kad žurnalistas paliko konsulatą gyvas ir sveikas.
Ši situacija privertė įsikišti ir kitas pasaulio valstybes. Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė drauge pareikalavo „sąžiningo J.Khashoggi likimo ištyrimo“.
O Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas kalbėjo, jog Saudo Arabija „sulauks žiaurios bausmės“, jei paaiškės, kad ji iš tiesų prisidėjo prie J.Khashoggi dingimo.
Po šių JAV prezidento žodžių ar Rijadas kirto atgal ir perspėjo, kad jokių grasinimų netoleruos: „Jei sulauksime Amerikos veiksmų, mes atsakysime dar didesniais.
Įspėjame, kad Karalystės ekonomika turi gyvybiškai svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikai.“
Šis pareiškimas pirmadienį buvo spausdinamas pirmuosiuose Saudo Arabijos dienraščių puslapiuose su tokiomis antraštėmis: „Nebandykite mūsų kantrybės“, „Niekas nesityčios iš Saudo Arabijos“, „Gana reiškia gana“.
Ir nors šalies valdžia nepatikslino, kokių priemonių imtųsi, ekspertai beveik neabejoja, kad tai būtų staigus naftos kainų padidinimas.
O viena Saudo Arabijos valdžiai artima televizija pareiškė, kad yra „bent 30 skirtingų būdų, kaip šalis gali atsakyti tiems, kurie prieš ją panaudos politinį spaudimą“.
Ar Rijadą gerokai įžeidė, kad iš artėjančios didžiulės investuotojų konferencijos, vadinamos „Davosu dykumoje“, pasitraukė svarbūs dalyviai: pavėžėjimo kompanijos „Uber“ generalinis direktorius, milijardierius Richardas Bransonas, banko „JPMorgan Chase“ vadovas Jamie Dimonas ir koncerno „Ford Motor“ vykdomasis prezidentas Billas Fordas.
Labiausiai visą regioną įsiutino Daros Khosrowshahi atsisakymas: jis vadovauja bendrovei „Uber“, į kurią Saudo Arabija investavo milijardus. Kaimyninis Bahreinas netgi pasiūlė boikotuoti programėlę regione.
J.Khashoggi labai plačiai apie Saudo Arabiją rašė dienraščiui „The Washington Post“: kritikavo šalies karą su Jemenu, pykčius su Kanada, už savo teises kovojančių moterų suėmimus.
Jis kritikavo daugumą sosto įpėdinio iniciatyvų šalyje.
