Šios istorijos pradžia būdinga Rusijai. Vietos gyventoja, eidama per privačios lentpjūvės teritoriją, susidūrė su valkataujančiu alkanu šunimi ir jis jai įkando.
Panašių atsitikimų Rusijoje nors vežimu vežk. Vien tik šalies sostinėje Maskvoje kasmet užregistruojama 15–20 tūkst. atvejų, kai valkataujantys gyvūnai įkanda žmonėms.
Jų skaičius nustatomas ne pagal skundus – jų vienas kitas. Registruojami atvejai, kai nukentėjusysis kreipėsi medicinos pagalbos.
Bet Lysvos gyventoja pasirodė esanti išimtis iš bendros taisyklės. Ji net nesikreipė su skundu į policiją, o iš karto padavė į teismą miesto administraciją.
Lysvos valdžia bandė, vaizdžiai sakant, smūgį nukreipti į lentpjūvės savininką. Bet paaiškėjo, kad jis nėra šuns šeimininkas.
Teismas pripažino, kad miesto administracija kalta, nes neužtikrino saugumo miesto teritorijoje, ir įpareigojo nukentėjusiajai išmokėti 80 tūkst. rub. (1 tūkst. eurų) kompensaciją.
Teisme Lysvos miesto administracijos atstovas pasipiktino: esą tokių atvejų ne vienas šimtas, nejau už kiekvieną įkandimą teks mokėti?
„Taip“, – atsakė teisėjas.
Problema dėl šunų įkandimo – labai rimta. Rusijoje yra nesuskaičiuojama daugybė valkataujančių keturkojų.
Būtent nesuskaičiuojama, nes jų niekas niekada neskaičiavo.
Nėra ir bendros statistikos, kaip dažnai šunys užpuola žmones.
Skaičiuojami tiktai mirtini atvejai. Per pastaruosius 11 metų mirtinai sudraskytas 391 žmogus.
Rostovo srityje valkataujančių šunų būrys sugraužė pensininką ir jo aviganį. Jaltoje – 35 metų vyriškį, Machačkalos priemiestyje – 4 metų vaiką.
Žiniasklaida spausdina pranešimus apie pavojingus valkataujančių gyvūnų būrius ir užpuolimus, kurie dar nesibaigė tragedijomis.
Vladivostoke šunų būrys įsitaisė šalia mokyklos – tiesiog ant keliuko, kuriuo vaikšto vaikai. Voroneže – užėmė laiptus, kurie veda į vaikų darželį. Nižnekamske valkataujančių šunų būrys įsikūrė rajono poliklinikos gėlyne.
Dėl visų šių atvejų miestų administracijos bandė kviesti šungaudžių tarnybą ir problemą spręsti iš esmės. Bet tokie žingsniai sulaukė gyvūnų apsaugos susivienijimų aktyvistų atkirčio.
Ir dėl to valkataujančių šunų gaudymas ir naikinimas Rusijos miestuose praktikuojamas tik didžiųjų švenčių išvakarėse – niekas tada esą nemato.
Tokia akcija Rusijoje buvo vykdoma tik prieš 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatą.
Iš federalinio biudžeto tam buvo skirta 110 mln. rub. (1,46 mln. eurų).
Gyvūnų teisių aktyvistė Jekaterina Dmitrijeva tvirtina, kad už tokią sumą valdžia galėtų per penkerius šešerius metus visiškai išspręsti benamių gyvūnų problemą visoje šalyje juos sterilizuodama, atiduodama prieglaudoms.
Tačiau, regis, niekam tai nenaudinga.
Reikia šuniukų, kad valkataujančius būtų galima naikinti ir savivaldybės iš valstybės biudžeto tam gautų pinigų, kurie nebūtinai panaudojami tik šiam tikslui.
Beje, Rusijos šungaudžių aukomis tampa ir naminiai šunys, kurie gaudomi dėl statistikos ir pelno.
Rezultatas apgailėtinas: pastaraisiais metais problema tik didėja. Daugelio miestų ekologinėse sistemose pradeda dominuoti benamiai šunys.
Jie užpuola briedžius ir elnius, gyvenančius miesto ribose miškų ir miškastepės zonoje.
Medžioja barsukus, kiškius, voveres, ežius, smulkiuosius graužikus, ardo paukščių lizdus.
Atrodo, kad pastaraisiais metais gyvūnų ir žmonių nuo gyvūnų gynėjai sutarė. Problemą galima išspręsti organizavus benamių gyvūnų sterilizavimą.
Po to jie būtų grąžinti į ankstesnes buveines, reguliariai šeriami. Taip pavojingų gyvūnų skaičius būtų sumažintas daug kartų – tai būtų pirmasis problemos sprendimo etapas.
Vis dėlto tuo sistemingai niekas neužsiėmė, aiškino, kad trūksta pinigų.
Bet dabar dėl Lysvos miesto gyventojos precedento neatmestina, kad iš vietos biudžeto nukentėjusiesiems bus pradėta mokėti nemažus pinigus.
Tuomet valdininkai susimąstys, kas pigiau, – finansuoti problemos sprendimą ar skirti du arba tris kartus daugiau pinigų baudoms bei kompensacijoms.
