Pasak Briuselio, viena siūlomų priemonių bus bevizis režimas į Bendriją atvykstantiems britams, tačiau ji bus įvesta su sąlyga, jei JK taip pat užtikrins laisvą judėjimą be vizų į Britaniją atvykstantiems ES piliečiams.
Septynių punktų rekomendaciniame pranešime į Jungtinę Karalystę iš ES ir atvirkščiai keliaujantiems piliečiams taip pat išvardinama, kokių privilegijų neteks į Bendriją atvykstantys britai, jeigu jų šalis pasitrauks iš ES be išstojimo sutarties.
Europos Sąjungos sudėtyje liekančios šalys nebepripažins JK išduotų vairuotojų pažymėjimų, todėl britų vairuotojams teks pasitikrinti, ar atskiros šalys, į kurias jie norės vykti, nereikalauja papildomo „tarptautinio vairuotojo pažymėjimo“.
Oro uostuose JK piliečiai nebegalės naudotis ES piliečiams skirtais dokumentų patikrinimo langeliais. Be to, jie galės būti apklausti pareigūnų apie jų kelionės tikslą ir trukmę.
Taip pat bus įvesti nauji į Bendriją leidžiamo įsivežti alkoholio arba tabako gaminių kiekio apribojimai, o muitinės pareigūnai galės tikrinti atvykstančiųjų kelionės krepšius.
Nauji augintinių pasai
JK piliečiai daugiau negalės naudoti ES „gyvūnų pasų“ ir turės atskirai pasitikrinti, kokių dokumentų reikia norint įvežti savo augintinį į vieną ar kitą ES šalį.
ES taisyklės, ginančios oro transporto keleivius, nebebus taikomos skrydžiams į Britaniją ir britų oro linijoms, o tai reiškia, kad jų keleiviai nebegalės reikalauti kompensacijos, jeigu jų skrydis bus atšauktas arba atidėtas.
JK nebegalios neseniai įsigaliojusi ES duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu tvarka, o tai leis mobiliojo ryšio bendrovėms papildomai apmokestinti britus, kurie naudojasi savo telefonais užsienyje.
Tačiau britų turistai ateityje bus išlošę bent vieną dalyką – išvykdami iš Europos jie galės susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį už Bendrijoje įsigytas prekes.
Komisijos pateiktuose planuose išryškintos šešios svarbiausios sritys, kuriose reikės imtis skubių veiksmų „Brexit“ be sutarties atveju: leidimo gyventi ir vizų klausimų sprendimas, finansinių paslaugų teikimas, oro transporto paslaugos, muitinės ir maisto saugos taisyklės, asmens duomenų apsauga ir klimato politika.
Kalbėjosi su ministrais
Tuo metu Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May antradienį susitikosu savo susiskaldžiusia vyriausybe, derybininkams stengiantis pasiekti „skyrybų“ su Europos Sąjunga susitarimą ir didėjant nerimui dėl galimybės jo neturint tiesiog „iškristi“ iš bloko.
Th. May pirmadienį tikino, jog jos vyriausybė „itin sunkiai“ dirba, kad išgelbėtų susitarimą. Londono finansų rajono pareigūnams ji sakė, kad derybos „dabar yra baigiamosios fazės“.
Šaltinis britų vyriausybėje sakė, kad turi būti susitarta iki trečiadienio, jei norima dar šį mėnesį surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą, kuriame būtų pasirašytas Britanijos išstojimo susitarimas.
Th. May faktinis pavaduotojas Davidas Lidingtonas BBC radijo laidai „Today“ antradienį sakė, kad susitarimas „dar ne visai (parengtas), bet pasiekiamas“.
Dar reikia susitarti dėl „kelių sunkių klausimų“, sakė jis ir nurodė, kad pasiekti susitarimą iki trečiadienio „vis dar įmanoma“, tačiau tai tebekelia abejonių.
Th. May pirmadienį kreipdamasi į Londono Sičio lyderius sakė, kad jos derybininkai siekdami pažangos dėl likusių klausimų dirba „per naktis“.
„Neisiu į kompromisus dėl to, už ką žmonės balsavo referendume. Tai nebus susitarimas bet kokia kaina“, – pridūrė ji.
Tačiau „Brexit“ remiantys ministrai nerimauja, kad Th. May gali sutikti su ES reikalavimais svarbiu Airijos sienos klausimu.
„Visiškai nepriimtini“
Šiuo klausimu nesutariama, kaip išvengti pasienio patikrinimų tarp Jungtinei Karalystei priklausančios Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos Respublikos, Britanijai kitų metų kovo 29 dieną išstojus iš bloko.
Londonas siūlo, kad Britanija laikinai toliau laikytųsi bloko taisyklių, bet nori pasilikti teisę pasitraukti iš susitarimo.
ES atrodo pasirengusi su tuo sutikti tik tokiu atveju, jei į „skyrybų“ susitarimą bus įrašyta atsarginė galimybė Šiaurės Airijai likti ES bendrojoje rinkoje, iš kurios Britanija pasitrauks.
Britų ministrai perspėja, kad ES reikalavimai yra „visiškai nepriimtini“ ir per antradienio pasitarimą turi susiremti su Th. May, rašė laikraštis „The Daily Telegraph“.
Buvęs „Brexit“ ministras Davidas Davisas, kuris dabar garsiai kritikuoja Th. May strategiją, perspėjo, kad vyriausybė „turėtų būti pasirengusi išstoti be susitarimo“.
Jei susitarimo iki trečiadienio nebus, bet kokios sutarties pasirašymas gali būti atidėtas iki eilinio ES viršūnių susitikimo gruodžio 13 dieną, ir tada Th. May turėtų labai nedaug laiko prastumti susitarimą maištaujančiame britų parlamente, kur jai reikės įtikinti ir „Brexit“ šalininkus, ir priešininkus savo partijoje, taip pat – Šiaurės Airijos Demokratinę junionistų partiją (DUP), nuo kurios paramos parlamente yra priklausoma jos konservatorių vyriausybė.
Laukiančių kovų ženklas yra ir tai, kad euroskeptikai ministrės pirmininkės partijoje reikalauja jos išdėstyti „vyriausybės politinę ir teisinę poziciją“ dėl įvairių „Brexit“ scenarijų.
Leiboristai antradienį turėtų žengti dar vieną žingsnį ir pareikalauti publikuoti visą teisinę rekomendaciją, kurią vyriausybei pateikė generalinis prokuroras Geoffrey Coxas.
Susitarime turi būti numatyta galutinė Britanijos išstojimo sąskaita – maždaug 39 mlrd. svarų (45 mlrd. eurų). Jis taip pat turi užtikrinti piliečių teises ir numatyti metų bei devynių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu Londonas laikysis ES taisyklių.
Britų ir Europos derybininkai šiuo pereinamuoju periodu surengs ambicingesnes derybas dėl būsimų prekybinių ir teisinių santykių.
Britanija bus priversta stiprinti savo planus galimam išstojimui be susitarimo, jei susitarimas nebus pasiektas šią savaitę.
Tvyrant nežinomybei, ES piliečiai, regis, ima balsuoti kojomis. Antradienį paskelbti oficialūs rezultatai rodo, kad Britanijoje dirbančių ES piliečių skaičius sumažėjo 132 tūkstančiais iki 2,25 milijono. Tai didžiausias metinis sumažėjimas nuo 1997-ųjų, kai buvo pradėti kaupti tokie duomenys.
