1918 metų lapkričio 11-osios paliaubų šimtmečio minėjimai prasidėjo tolimojoje Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, kur didžiulės minios susirinko pagerbti daugiau kaip 80 tūkst. karių, kurie per karą padėjo galvas kitoje pasaulio pusėje.
Londone prie paminklo žuvusiems kariams vainiką padėjo princas Charlesas, kol karalienė Elizabeth II žvelgė iš balkono. Jungtinės Karalystės sostinėje pirmąkart atminimo ceremonijoje lankėsi ir Vokietijos atstovas – prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris.
Tačiau didžiausias renginys, sutraukęs net 70 pasaulio lyderių, vyko Paryžiuje.
Čia susirinkę valstybių vadovai kartu ištuštėjusiais Eliziejaus Laukais žygiavo iki Triumfo arkos, kur pagerbė 10 mln. Pirmajame pasauliniame kare kritusių karių atminimą.
Savaitgalis Paryžiuje turėjo būti Vakarų solidarumo ženklas, tačiau per jį JAV lyderis didesnį prielankumą rodė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, o jį priėmusį Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną kritikavo už raginimus kurti bendrą Europos kariuomenę ir pavadino juos įžeidžiančiais.
Tiek Donaldas Trumpas, tiek V.Putinas sekmadienio eitynėse nedalyvavo ir į ceremoniją atvyko atskirai.
Kaip visada vėluodamas Rusijos prezidentas paspaudė ranką Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir D.Trumpui su žmona.
Per iškilmingus pietus prezidentai iš pradžių taip pat turėjo sėdėti greta, tačiau Eliziejaus rūmai paskutinę minutę D.Trumpą perkėlė prie E.Macrono. Tačiau V.Putinas su JAV lyderiu spėjo šnektelėti.
Daugiausia kritikos D.Trumpas sulaukė šeštadienį, kai atšaukė vizitą į kapines, kuriose palaidoti keli tūkstančiai amerikiečių karių.
Baltieji rūmai pranešė, kad kelionė atšaukta dėl lietaus, nes negalėjo pakilti sraigtasparniai, o kelionė automobiliu būtų sutrikdžiusi Prancūzijos sostinės eismą ir trukusi kelias valandas.
Jis aplankė kitas JAV karių kapines sekmadienį, tačiau ten skundėsi, jog yra priverstas kalbėti po lietumi, kol veteranai sėdi po stogu.
D.Trumpas taip pat praleido ir E.Macrono rengiamą Taikos forumą, kuriame su kitais lyderiais lygino Pirmojo pasaulinio karo priešistorę su šiais laikais kylančia nacionalizmo banga.
JAV vadovas, vakar sugrįžęs namo, vėl reiškė pasipiktinimą, jog Vašingtonas turi mokėti už kitų NATO valstybių gynybą: „Tokia situacija labai nesąžininga ir turi baigtis.“
