„Štai kaip atrodo Th.May „Brexit“ planas: susiskaldęs kabinetas, susiskaldžiusi partija, susiskaldžiusi tauta“, – taip vakar Jungtinės Karalystės premjerės situaciją apibūdino dienraštis „The Guardian“.
Vėlų trečiadienio vakarą vyriausybė patvirtino „Brexit“ planą, o jau ketvirtadienio rytą atsikėlusi premjerė sužinojo, kad iš kabineto pasitraukė du ministrai – už „Brexit“ atsakingas Dominickas Raabas bei darbo ir pensijų sekretorė Esther McVey.
Pasitraukė ir jaunesnieji ministrai – už Šiaurės Airijos klausimus atsakingas Shaileshas Vara, jaunesnioji „Brexit“ ministrė Suella Braverman, Parlamento sekretorė Švietimo departamente Anne Marie Trevelyan ir Parlamento sekretorius „Brexit“ klausimais Ranilas Jayawardenas.
„Aš vis dar palaikau premjerę Th.May, bet net turėdamas geriausių ketinimų negaliu pritarti šiam planui“, – sakė vienas svarbiausių kabineto ministrų D.Raabas.
Popietę ministrė pirmininkė surengė posėdį Parlamente, kur sulaukė didžiulės kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir iš savo partijos kolegų euroskeptikų, kurie mano, kad ji pernelyg nusileido Briuseliui.
Kietojo „Brexit“ šalininkams labiausiai kliūva į sutartį įrašytas kompromisas – apsidraudžiamasis mechanizmas pereinamuoju laikotarpiu.
Jis numato, kad po 2019 metų kovo 29-osios Jungtinė Karalystė pasiliktų ES muitų sąjungoje, kol būtų sudaryta nauja prekybos sutartis.
Taip premjerė nutarė bent trumpam suvaldyti didelį iššūkį – kad Airiją ir Šiaurės Airiją skirianti siena po „Brexit“ liktų atvira.
Nuogąstauta, kad fizinės sienos atsiradimas gali sukelti grėsmę Šiaurės Airijos taikos proceso laimėjimams.
Tačiau tokios nuostatos priešininkai sako, kad taip valstybė neribotam laikui taptų Briuselio vasalu, nes pastarasis galėtų blokuoti viską, kas neįtiktų derinant naująją sutartį, ir realaus išstojimo iš ES nebūtų.
„Jeigu D.Raabas negali pritarti susitarimui, to negali daryti ir Parlamento nariai“, – kalbėjo opozicijos lyderis Jeremy Corbynas.
Dar vieną skaudų smūgį premjerei teko patirti iš įtakingo partijos bičiulio „Brexit“ šalininko Jacobo Reeso-Moggo. Jis pasiūlė balsuoti dėl nepasitikėjimo šalies vadove ir mano, kad jos postą galėtų perimti buvęs užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas.
Jis išsiuntė laišką komitetui, vadovaujamam Grahamo Brady, kuris ragina Parlamentą balsuoti dėl nepasitikėjimo.
G.Brady turi gauti 48 nepasitikėjimo laiškus iš parlamentarų, kad toks plebiscitas būtų surengtas.
Vakar socialiniuose tinkluose nepasitikėjimo laiško kopijomis jau dalijosi keli britų Parlamento nariai.
Vakarykštis chaosas britų politiniame peizaže – ryškus ženklas, kad sunkiai pasiektas planas gali žlugti.
Nors lapkričio pabaigoje jis turėtų būti patvirtintas per ES viršūnių susitikimą, į Londoną grįžusi premjerė gali sulaukti parlamento antausio: bent kol kas nepanašu, kad užtektų parlamentarų daugumos jam patvirtinti.
„Jei balsuosite prieš šį susitarimą, viskas prasidės iš pradžių.
Tai reikštų dar daugiau neaiškumo ir neišpildytą mūsų piliečių valią“, – Parlamente vakar bandė įtikinti Th.May.
Briuselis perspėja apie ilgą kelią
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D.Tuskas paskelbė, kad lapkričio 25 dieną bus surengtas ES viršūnių nepaprastasis susitikimas, o vyriausiasis Briuselio „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier džiaugėsi, kad „susitarimas sąžiningas ir subalansuotas“. Tačiau Europoje buvo justi nerimas dėl chaoso Londone.
Vokietijos kanclerė A.Merkel džiaugėsi, kad britai pagaliau priėmė susitarimą, tačiau atsisakė komentuoti vidinius politikos procesus Londone: „Esu laiminga, kad po ilgų ir nelengvų derybų pagaliau pavyko parengti pasiūlymą.“ Pasak jos, viskas – likusių 27 ES narių ir britų parlamentarų rankose.
Briuselis taip pat džiaugėsi, kad sutartyje numatyta, jog bus užtikrintos daugiau nei 3 mln. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių ir milijono britų, gyvenančių Bendrijos šalyse, teisės. Tų šalių piliečiai ir jų šeimos nariai galės toliau naudotis visomis jiems priklausančiomis teisėmis.
Vis dėlto ES valstybių vadovai baiminasi blogiausio scenarijaus – chaotiško britų pasitraukimo, kuris nebūtų naudingas nė vienai pusei. Taip gali įvykti, jei iki kovo 29 dienos nebus priimta jokio susitarimo. Tad laukia dar ilgas kelias.
