Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte labai teigiamai vertina Pekino dėmesį. Tuojau po jo išrinkimo 2016-aisiais R. Dutertė paskelbė, kad jo šalis „atsiskiria“ nuo buvusių kolonijinių šeimininkių – JAV.
Nuo to laiko Pekinas pažadėjo skirti milijardus dolerių investicijoms ir paskoloms, susijusioms su dideliais infrastruktūros objektais, gyvybiškai reikalingiems šiai 105 mln. gyventojų turinčiai valstybei. Vis dėlto per dvejus metus Manilą pasiekė tik labai maža žadėtų pinigų dalis.
Xi Jinpingas nusileido Manilos oro uoste, kur jam buvo patiestas raudonas kilimas. Tai yra pirmas per pastaruosius 13 metų Kinijos prezidento vizitas Filipinuos, o Manila tikisi, kad jis pagaliau leis įtvirtinti reikiamus susitarimus dėl investicijų.
Kinija, plėsdama savo politinę įtaką visame pasaulyje, nuo 2013-ųjų skyrė dešimtis milijardų dolerių paskoloms ir taip metė iššūkį amerikiečių viešpatavimui, kuriuo pasižymėjo po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusi pasaulinė santvarka, ypač Azijoje.
Vis dėlto prieš numatytą Xi Jingpingo atvykimą į Manilą šimtai protestuotojų susirinko prie Kinijos ambasados pareikšti nepasitenkinimą glaudesniais ryšiais su Pekinu.
„Filipinai neparduodami“, – skandavo eisenos dalyviai, o kai kurie laikė plakatus su užrašais „Kinija, nešdinkis iš Filipinų vandenų“, turint omenyje užsitęsusi ginčą dėl Pietų Kinijos jūros akvatorijų.
R. Duterte palaiko su Xi Jinpingu draugiškus santykius ir net nekreipia dėmesio į vieno tarptautinio tribunolo 2016-aisiais paskelbtą nutartį, kad Pekinas nepagrįstai reiškia pretenzijas teritorijas Pietų Kinijos jūroje, kertamas svarbių laivybos kelių.
Nenuspėjamas Filipinų lyderis yra paskelbęs savo šalies „nuolankių“ santykių su JAV pabaigą ir net pavadinęs ankstesnį JAV prezidentą Baracką Obamą „kekšės sūnumi“.
Tačiau dvišaliai santykiai pastebimai pagerėjo JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui ir Vašingtonui nustojus kritikuoti R. Duterte vykdomą kruviną kampaniją prieš narkotikų prekeivius, pareikalavusią tūkstančių žmonių gyvybių.
Ginčas dėl išteklių turtingos Pietų Kinijos jūros – pagrindinio tranzito maršruto, kuriuo gabenamos milijardų dolerių vertės prekės – anksčiau išprovokavo Manilos ir Pekino santykių atšalimą, bet šalių ryšiai reikšmingai pagerėjo į valdžią atėjus R. Duderte.
