Minint nepriklausomybės šimtmetį eitynėse Varšuvoje dalyvavo rekordinis skaičius žmonių – ketvirtis milijono. Bet valdančiųjų sprendimas valstybinį paradą sujungti su tuo, kuris rengiamas nacionalistų, sukėlė opozicijos boikotą ir nuostabą Vakaruose.
Nacionalistai nesilaikė susitarimo elgtis taikiai, kelti tik valstybines vėliavas ir neskanduoti rasistinių bei prieš ES nukreiptų šūkių.
Degino vėliavas, įžeidinėjo
Dalis jų į demonstraciją atvyko užsidengę veidus šalikais ir svaidė butelius bei petardas į demonstracijos priešininkus bei policininkus.
Nacionalistai demonstratyviai sudegino ES vėliavą, skandavo katalikybę aukštinančius ir islamą niekinančius, ES ir kairiuosius juodinančius šūkius. Tinklalapio „Onet“ teigimu, nacionalistai skandavo: „Vilnius ir Lvovas visada lenkų!“
Nei policija, nei marše žygiavę politikai į tai nereagavo.
Valdantieji šypsojosi ir mojavo praeiviams net tada, kai greta ėję nacionalistai skandavo: „Konstitucija – prostitucija, nešdinkitės į Briuselį“, „Mirtis tautos priešams“, „Islamui – ne“, „Kairieji kabos ant šakų“, „Pabėgėlių neįleisim“, „Mūsų kelias – nacionalizmas“.
Tinklalapis „naTemat“ demonstraciją įvertino taip – „Nepriklausomybės atkūrimo tėvas Jozefas Pilsudskis apsiverstų savo karste Vavelio pilyje, jei sužinotų, kad nepriklausomybės šimtmečio proga Lenkijos vadovai žygiavo išvien su nacionalistais, kuriuos jis visą laiką tramdė.“
Amerikiečių dienraštis „The Wall Street Journal“ reportažą apie nepriklausomybės metines reziumavo taip: JAV ambasada Lenkijoje paragino tautiečius tą dieną nesirodyti Varšuvos gatvėse, į minėjimą neatvyko jokios kitos valstybės vadovas, o vietos valdžia džiugiai žygiavo kartu su nacionalistais.
Beje, lenkų nacionalistų palaikyti atvyko kolegos iš užsienio – Italijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos.
Kai kurie buvo su baltųjų rasės dominavimo simboliais.
Merė paradą uždraudė
Aistros dėl parado kilo likus savaitei. Paaiškėjo, kad valdančiajai Teisės ir teisingumo partijai (TTP) nepavyko susitarti su kraštutinėmis dešiniosiomis partijomis – jaunalenkiais bei Tautinių radikalų stovykla (TRS).
Jos prieš keliolika metų pirmos ėmė rengti Nepriklausomybės maršą ir nesutiko, kad valdžia šįmet cenzūruotų jų plakatus bei šūkius.
Tada TTP ir prezidentas paskelbė maršo boikotą.
Sužinojusi, kad maršą organizuoja tik radikalai, sostinės merė Hanna Gronkiewicz-Waltz jį uždraudė, motyvuodama, jog bijo riaušių ir tarptautinės gėdos dėl rasistinių šūkių.
Po to prezidentas su premjeru paskelbė organizuojantys valstybinį paradą, o dar po paros paaiškėjo, jog teismas panaikino merės draudimą radikalams rengti maršą.
Tokiomis aplinkybėmis TTP vėl ėmė derėtis su radikalais ir nutarė demonstracijas sujungti. Pirma ėjo žmonės, sukviesti prezidento, o juos nuo radikalų skyrė kariškių kordonai ir karinė technika.
Parado pradžiai ženklą davė prezidentas A.Duda. Jis palinkėjo, kad tai būtų vieningas visų šalies piliečių maršas.
Apžvalgininkai tokius prezidento žodžius pavadino saviapgaule, mat opozicija ragino savo šalininkus nedalyvauti marše.
Prezidentinis paradas išžygiavo nuo Nepriklausomybės aikštės, kurioje stovi J.Pilsudskio paminklas, valanda anksčiau nei radikalų.
O pastarieji rinkosi prie tautinio nacionalizmo tėvo Romano Dmowskio paminklo ir į bendrą maršą įsiliejo pusiaukelėje į valstybinį stadioną.
„Formaliai tai buvo vienas, valstybinis, maršas, kuris padarė gėdą valstybei visame pasaulyje“, – pareiškė sostinės merė H.Gronkiewicz-Waltz, pasibaisėjusi eitynėmis.
Nepaiso išsakytos kritikos
TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė „bendras maršas – didelė sėkmė, puiki diena“. O premjero kanceliarijos vadovas Michalas Dworczykas pabrėžė, kad reikia didžiuotis, nes tai pati didžiausia demonstracija po komunizmo žlugimo.
Maršą išgyrė vienas nacionalistų vadų Krzystofas Bosackis – pareiškė, jog eitynės buvo džiugios ir šventiškos, o sudeginta ES vėliava nieko neturėtų stebinti.
„Tai labai liūdna diena, niekada nepateisinsiu prezidento sprendimo žygiuoti kartu su nacionalistais ir fašistais, tai didžiausia jo valdymo klaida“, – pareiškė politikos apžvalgininkas Januszas Shwertneris.
Dienraščio „Rzeczpospolita“ teigimu, TTP nebegalės aiškinti, kad neturi nieko bendra su radikalų judėjimais. Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ tvirtina, jog TTP ryžtą kartu žygiuoti su nacionalistais nulėmė blogi rezultatai per neseniai vykusius savivaldybių rinkimus.
TTP kandidatams pralaimėjus kovą dėl mero posto beveik visuose didmiesčiuose partija esą nusprendė nebeflirtuoti su centro pažiūrų rinkėjais, o vienyti visus dešiniuosius, net radikalius.
„Kai prezidentas ir premjeras žygiavo bendrame marše kartu su nacionalistais ir fašistais, Lenkijos politika niekada nebebus tokia, kokia buvo“, – savo tinklalapyje parašė žurnalas „Krytyka Polityczna“.
