Nors Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija pripažįsta rinkimus, čia pat pabrėžė, kad jie vyko „smarkaus spaudimo“ sąlygomis.
„Žinoma, gaila, kad nelaimėjo mūsų kandidatas. Kita vertus, jei bešališkai pažiūrėtume į pareiškimus, kuriuos rinkimų išvakarėse paskelbė virtinė šalių, tai, žinoma, buvo daromas smarkus spaudimas. Tai akivaizdu“, – sakė žurnalistams D.Peskovas.
Apie tai, kad Interpolo vadovo rinkimuose daromas spaudimas, šantažuojama ir žaidžiama „nešvariai“, trimitavo ir Rusijos žiniasklaida.
Pastaroji net rado paaiškinimą, kodėl Ukraina ir Lietuva teigė svarstysiančios galimą pasitraukimą iš šios organizacijos, jei jos vadovu taptų A.Prokopčukas.
„Jeigu prezidento pavaduotojas rusas taps Interpolo vadovu, ES šalys privalo palikti šią organizaciją“, – kalbėjo Europos Parlamento narė, vokietė Rebecca Harms.
Rusijos žiniasklaida tikino, kad nors politikės žodžių nevertėtų vertinti rimtai, tai vis dėlto esą buvo niekas kitas kaip šantažas.
„Palaikyti R.Harms nusprendė Pribaltika. Pagal rezoliuciją, už kurią nubalsavo 88 Lietuvos Seimo nariai, jei būtų išrinktas Rusijos kandidatas, „šalis kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis bus priversta nedelsiant apsvarstyti galimybę pasitraukti iš šios organizacijos“. Vidaus reikalų ministerija taip pat pareiškė padarysianti viską, kad A.Prokopčukas nepraeitų“, – Lietuvos poziciją aprašo Rusijos spauda.
Čia pat rasta priežastis, kodėl esą Lietuva bijo Rusijos kandidato.
„Lietuvos susirūpinimą galima suprastu, juk liepos mėnesį Rusijos Tyrimų komitetas iškėlė bylą Lietuvos prokurorams ir teisėjams dėl nekaltų asmenų patraukimo atsakomybėn 1991 m. įvykių Vilniuje tyrime. Ar gi ne dėl to baimė sukaustė Seimo narius ir teisėsaugą“, – savo versiją iškėlė Rusijos žiniasklaida.
Tiesa, oficiali Lietuvos Seimo pozicija kiek kitokia.
„Seimas pakvietė visas demokratines pasaulio valstybes kuo skubiau apsvarstyti Interpolo ateitį, galimybes iš pagrindų sustiprinti šios organizacijos atsparumą neteisėtam politiniam nedemokratinių režimų piktnaudžiavimui sistema persekiojant politinius oponentus arba steigti naują tarptautinę kriminalinės policijos bendradarbiavimo organizaciją, kuri tinkamai įgyvendintų iškeltus teisinio bendradarbiavimo tikslus“, – teigiama mūsų šalies Seimo pranešime.
„Interpolo vadovu išrinkus A.Prokopčuką, t. y. kandidatą valstybės narės, kuri sistemingai piktnaudžiauja Interpolo sistema ir naudojasi ja kaip politinio spaudimo bei persekiojimo, o ne teisiniu instrumentu, ir pareigūną, kuris pats prisidėjo prie manipuliavimo Interpolo sistema, būtų suduotas milžiniškas ir sunkiai atitaisomas smūgis šios organizacijos reputacijai bei pasitikėjimui organizacijos teisiniu neutralumu“, – pažymima Seimo rezoliucijoje.
Kitaip tariant, Lietuva, kaip ir Ukraina suabejojo A.Prokopčuko tinkamumu eiti Interpolo vadovo pareigas, nes laikėsi nuostatos, kad taip Kremlius didins savo įtaką šiai organizacijai ir bandys ją išnaudoti siekiant susidoroti su savo politiniais oponentais.
Tačiau Rusijos spauda Lietuvos veiksmuose įžvelgė šantažą ir tokius veiksmus vadino nusikalstamais.
„Kišimasis į Interpolo vidaus reikalus įvyko. Tie, kas norėjo palaikyti A.Prokopčuko kandidatūrą, spaudžiamas užsienio žiniasklaidos ir politikų, rimtai susimąstys dėl savo pasirinkimo. Štai tokia demokratija..“, – liūdnai konstatavo rusai.
Rusams trečiadienį teko pripažinti, kad nepaisant visų išankstinių džiūgavimų dėl jų kandidato „didžiausių galimybių užimti Interpolo vadovo kėdę“, prie organizacijos vairo stos Pietų Korėjos kandidatas Kim Jong-yangas.
