Riaušių policija paleido nedidelį kiekį ašarinių dujų, kad išsklaidytų protestuotojų grupes, patraukusias šoninėmis gatvelėmis iš garsiojo Eliziejaus Laukų bulvaro. Kai kuriomis šių gatvių vis dar vyko eismas.
Per ankstesnius protestus protestuotojai daužė parduotuvių vitrinas bei degino barikadas gatvėse, tad Paryžiuje šį savaitgalį buvo mobilizuota apie 8 tūkst. policijos pareigūnų ir atgabenta 14 šarvuotų transporto priemonių.
Šeštadienį ryte protestas buvo daug ramesnis, o policija blokavo protestuotojų grupes, bandžiusias pasklisti po šonines gatves.
Prancūzų televizijos kanalas BFM nurodė, kad „geltonųjų liemenių“ protestui įsisiūbavus, policija šeštadienį Paryžiuje sulaikė ne mažiau kaip 85 asmenis.
Kai kurie protestuotojai piktinosi, kad policija jiems leido būriuotis tik keliuose kvartaluose.
„Mus apsupo CRS (Respublikos saugumo kuopos)“, – tvirtino 53 metų protestuotojas Lionelis Toussaint (Lionelis Tusenas), dirbantis paveldo apsaugos srityje.
„Aš nesu ginkluotos – su savimi turiu tik vienkartinių servetėlių „Kleenex“, – pridūrė jis.
„Geltonųjų liemenių“ judėjimas, pavadinimą gavęs dėl protestuotojų vilkimų šviesą atspindinčių saugos liemenių, kurių privaloma turėti kiekviename automobilyje, prasidėjo šių metų lapkričio mėnesio viduryje kaip protestas prieš planus didinti mokesčius už degalus. Protestai netrukus tapo pasipiktinimo didelėmis pragyvenimo išlaidomis bei prezidento Emanuelio Macrono vyriausybės atsiribojimo nuo darbininkų problemų išraiška.
Perpus mažiau
Prancūzijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad šeštadienį į gatves išėjusių „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestuotojų apie vidurdienį buvo 33,5 tūkst. – perpus mažiau nei prieš savaitę.
VRM nurodė, kad praeitą savaitgalį vienu metu šalyje buvo suskaičiuota apie 77 000 protestuotojų, pramintų „geltonosiomis liemenėmis“ dėl jų dėvimų ryškios spalvos šviesą atspindinčių liemenių.
Paryžiaus policija savo ruožtu pranešė, kad per penktą šeštadienį iš eilės vykstančias demonstracijas susirinko mažiau kaip 3 000 žmonių ir kad jų protestai daugiausiai buvo taikūs.
Ankstyvą popietę saugumo pajėgos paleido ašarines dujas Eliziejaus Laukų alėjoje, ankstesniais savaitgaliais tapdavusioje protestų epicentru, kai apie 500 „geltonųjų liemenių“ susirinko pasmerkti prezidento Emmanuelio Macrono valdymo.
Sostinėje įvyko nedidelių susirėmimų Operos aikštėje. Ten policija miniai suvaldyti panaudojo kurtinamąsias granatas.
E.Macronas pirmadienį paskelbė virtinę nuolaidų, kad nuramintų „geltonųjų liemenių“ audringų protestų, praeitą mėnesį pirmiausiai prasidėjusių Prancūzijos miesteliuose ir kaimuose, sukeltą krizę.
Prezidentas tikisi, kad mėnesį trunkančius smurtinius susirėmimus ir neramumus padės nutraukti priemonių dėl mokesčių ir minimalaus darbo užmokesčio rinkinys ir šalti žiemos orai.
Vyriausybė taip pat ragino protestuotojus likti namie ir leisti atsikvėpti saugumo pajėgoms po antradienį rytiniame Strasbūro mieste įvykdytos naujos teroro atakos kalėdinėje mugėje, nusinešusios keturių žmonių gyvybes.
Kunkuliuojantis nepasitenkinimas
Neturintis aiškios formos ar lyderių judėjimas pritraukė esama padėtimi nepatenkintus visam politiniam spektrui atstovaujančius asmenis, įskaitant ir tuos, kurie buvo pasirengę riaušėms.
„Gerbk mane, kad egzistuoju, arba lauk mano pasipriešinimo“, – skelbė vienas iš Eliziejaus Laukuose susibūrusių protestuotojų plakatų.
Geltoną liemenę vilkintis ir pečius Prancūzijos vėliava apsigobęs 27 metų pramonės darbuotojas Pierre'as Lamyteigė, kad protestuotojai nebekovoja vien prieš degalų mokesčių didinimą – dabar tai tapo judėjimu dėl ekonominio teisingumo.
„Atstovaujame visiems savo draugams ir šeimos nariams, kurie negali atvykti į protestą arba kurių čia nėra, nes jie bijo“, – sakė jis, eidamas į protestą su trimis draugais.
„Dabar viskas brangsta. Daugiau nebegalime taip gyventi“, – pridūrė vyras.
56 metų devynių vaikų tėvas Maxas Werle sakė, kad šie protestai yra pirmasis kartas, kai jis dalyvauja demonstracijoje.
„Esu čia savo dėl savo vaikų“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad pirmadienį jo dukra susilaukė kūdikio ugniagesių mašinoje, nes vietinė ligoninė Luaros departamente uždaryta jau daugelį metų.
Biuro administratoriumi dirbantis vyras sakė, kad protestuotojai „gina save... Tai ne kairiojo ar dešiniojo požiūrio klausimas.“
„Geltonųjų liemenių“ protestai taip pat vyksta kitose Prancūzijos vietovėse. Iki vidurdienio nebuvo pranešta apie smurto protrūkius.
„Turi teisę protestuoti“
Penktadienį E. Macronas kvietė išlaikyti ramybę protestų metu, o Prancūzijos vyriausybė dar kartą internetu paragino protestuotojus elgtis taikiai.
„Žmonės turi teisę protestuoti, tačiau supraskime, kaip įgyvendinti šią teisę“, – buvo sakoma oficialioje vyriausybės paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame 34 sekundžių vaizdo įraše, prasidėjusiame nuo istorinių prancūzų protestų vaizdų bei naujausių protestų vaizdo medžiagos, kurioje matyti, kaip „geltonosios liemenės“ taikiai protestuoja prieš prasiveržiant smurtui.
„Protestavimas – tai ne griovimas. Protestavimas – tai ne mūsų paveldo naikinimas. Protestavimas – tai ne mūsų įmonių žlugdymas. Protestavimas – tai ne mūsų respublikos griovimas“, – sakoma vaizdo įraše.
Šią savaitę sakytoje kalboje E. Macronas pripažino, kad yra iš dalies atsakingas už protestų metu išsiliejusį pyktį ir paskelbė priemones, skirtas padidinti darbuotojų perkamąją galią. Jis iki šiol negrąžino turto mokesčio, panaikinto siekiant paskatinti investicijas į Prancūziją.
Tačiau kai kurie protestuotojai Paryžiaus gatvėse tvirtino, kad prezidentas vis dar jų nesupranta.
„Manau, kad E. Macronas nesuvokia, ko nori „geltonosios liemenės“. Manau, „geltonosios liemenės“ turi toliau kalbėti, o su didžiausiomis problemomis susiduriama kaimo vietovėse“, – sakė Julie Verrier (Žiuli Verjė), protestuotoja iš Pikardijos regiono, esančio Normandijos srityje šiaurės Prancūzijoje. Moteris dalyvavo protestuose pastarąsias tris savaites ir šį šeštadienį atvyko į Paryžių .
„Miestų tarybos uždarytos, todėl mes negalime eiti ten ir išreikšti savo skundų ir pageidavimų bei juos surašyti, – sakė moteris. – Taigi šis protestas yra vienintelis būdas pareikšti, kad Prancūzijos žmonės turi būti išklausyti.“
