„Sustabdykite šią beprotišką „Brexit“ karuselę, mes norime išlipti“, – tokie ir panašūs užrašai prie Vestminsterio matomi jau kurį laiką.
Pavargę nuo šalį draskančių skyrybų su ES britai vis garsiau ėmė kalbėti apie radikalią išeitį iš padėties – antrą referendumą, per kurį dar kartą būtų paklausta, ar reikia išstoti iš Bendrijos.
Premjerė Th.May vakar tikino, kad toks žingsnis neišvestų iš aklavietės, o tik suduotų skaudų niuksą demokratijai: juk kartą britai jau nusprendė, kad nori išeiti iš ES, tad siekis surengti balsavimą antrą kartą būtų antausis tiems, kurie pareiškė savo valią 2016-aisiais.
„Antrojo referendumo rengimas parodytų milijonams žmonių, kurie pasitikėjo demokratiniais procesais, kad mūsų šalyje demokratija neveikia, – Bendruomenių Rūmų nariams sakė ministrų kabineto vadovė. – Antroji visuomenės apklausa tik pagilintų takoskyrą mūsų visuomenėje, o ne sutaikytų ją. Tai neprisidėtų prie pažangos.“
Vis dėlto nemažai politikų mano, kad tiktai antras balsavimas padėtų išsigelbėti iš situacijos, kurioje atsidūrė britai: ant pasitraukimo slenksčio, bet be naudingos skyrybų sutarties, kurią Parlamentas pasiryžęs atmesti, o Briuselis neketina koreguoti.
Antrojo referendumo idėją palaiko ir buvę šalies premjerai Johnas Majoras bei Tony Blairas. Vyriausybės pareigūnai svarsto galimybę leisti britams pasisakyti šiuo klausimu.
Th.May vyriausybė ir Briuselio derybininkai praėjusį mėnesį patvirtino „Brexit“ sutartį, tačiau kilus Parlamento pasipriešinimui premjerė turėjo balsavimą dėl jos atidėti, nes buvo aišku, kad parlamentarai ją atmes.
Premjerė praėjusią savaitę tikėjosi pakeisti britams nepatinkančias sąlygas per susitikimus su ES lyderiais Briuselyje, bet iš jų išvažiavo dar vienišesnė, negu atvyko.
Ministrė pirmininkė nepasiduoda – sako, kad išsikovos nuolaidų. Ypač dėl pereinamojo laikotarpio apibrėžtumo, kad būtų konkrečiai nustatyta, kiek laiko po išstojimo britai priklausys bendrai ES muitų sąjungai.
Išstojimo diena – 2019 metų kovo 29-oji – nenumaldomai artėja ir vis dar neaišku, kokioje pozicijoje liks Londonas. Labai tikėtina, kad išstos be jokios sutarties – tuomet kils sumaištis Jungtinės Karalystės susisiekimo centruose, gali įstrigti prekyba.
Žinodama, kad situacija krypsta į prastąją pusę, Th.May jau nurodė kabinetui šiandien pradėti aptarti planą B – paskirti apie 2 mlrd. svarų, kurie būtų naudojami „po pasitraukimo patiriamam ekonominiam šokui sugerti“.
Taip pat svarstoma surengti Parlamento narių apklausą ir pažiūrėti, kokią kryptį jie palaiko, – Th.May pasiektą susitarimą, išstojimą be sutarties ar naują referendumą. Norima pažiūrėti, koks scenarijus artimiausias daugumai.
„Negalime gyventi visiškoje nežinomybėje.
Parlamentas turi pagaliau pasakyti, su kuo jis sutiktų“, – teigė premjerės atstovas spaudai Jamesas Slackas.
Ruošiasi pasiruošimui be sutarties
Jungtinės Karalystės vyriausybė antradienį susirinko tartis dėl pasiruošimų scenarijui, kad Jungtinė Karalystė turės išstoti iš Europos Sąjungos be jokios sutarties .
Ketinama aptarti, kaip paskirstyti 2 mlrd. svarų (2,2 mlrd. eurų) valstybės lėšų, kad būtų apsidrausta nuo potencialaus ekonominio chaoso.
Kaip antradienį transliuotojui BBC pranešė bendruomenių sekretorius Jamesas Brokenshire'as, premjerės Teresos May kabinetas jau kurį laiką rimtai vertina išstojimo be sutarties scenarijų, tad ruoštis netvarkingam „Brexit“ yra „teisinga ir tinkama“.
Likus tik 101 dienai iki numatyto Britanijos pasitraukimo iš ES kovo 29-ąją, nėra aišku, ar valstybė išstos iš Bendrijos susitarusi dėl būsimų santykių, ar paliks bloką nepasiekusi tokios sutarties. Būgštaujama, kad pastaroji baigtis gali sutrikdyti uostų veiklą ir nulemti prekių stygių.
Parengta pagal AP, BBC ir BNS informaciją.
