Po penkias dienas trukusių derybų ir diskusijų su Jungtinės Karalystės Parlamento nariais Th.May paskutinį kartą perspėjo, kad nepalaikydami jos pasiūlyto šalies išstojimo iš Europos Sąjungos projekto politikai suduos skaudų smūgį demokratijai.
Svarbaus balsavimo išvakarėse premjerė pasakė kalbą gamykloje Vidurio Anglijos Stoko mieste, kurio gyventojai palaiko „Brexit“.
Pasak jos, jei Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjai nepritars jos pasiūlytam „Brexit“ planui, tai gali sužlugdyti ir visą tolesnį procesą.
„Per pastarąsias savaites galėjome stebėti, kad yra žmonių Vestminsterio rūmuose, kurie nori atidėlioti „Brexit“ ar net sustabdyti šį procesą. Jie griebiasi visų galimų būdų tai padaryti“, – sakė Th.May.
Ji pridūrė labiau tikinti, kad šalies parlamentarai greičiau norės stabdyti „Brexit“, nei pasisakys už išstojimą be susitarimo su ES.
„Prašau parlamentarų pagalvoti, kokį smūgį britų pasitikėjimui demokratija gali suduoti jų veiksmai“, – tikino Th.May.
Premjerė tikino, kad 2016 metais britai referendume balsavo už šalies pasitraukimą iš ES, ir įstatymų leidėjai neturi teisės nepaisyti piliečių pozicijos.
„Kas būtų, jei žmonės balsuotų už pasilikimą Bendrijoje, o Parlamentas vienašališkai nutartų pasitraukti?“ – klausė Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė.
Tačiau jos argumentai, atrodo, šalies politikų neįtikino.
Leiboristų lyderis Jaremy Corbynas tikino, kad jo partija balsuos prieš „Brexit“ susitarimą ir sieks pirmalaikių rinkimų.
Maža to, maždaug 100 Th.May konservatorių taip pat ketina nepalaikyti jos pasiūlyto susitarimo projekto, tad galimybių jai laimėti šią kovą iš esmės nėra.
Jungtinės Karalystės Parlamentas dėl „Brexit“ sutarties su ES turėjo balsuoti dar gruodį, tačiau pradėjus aiškėti, kad susitarimui nebus pritarta, balsavimas buvo atidėtas.
Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES numatytas 2019 metų kovo 29 dieną.
Dabar prieš balsavimą Th.May paragino Parlamentą paremti susitarimą, kad Jungtinė Karalystė nepaliktų Europos Sąjungos be susitarimo, nes tai sukeltų grėsmę prekybai, darbams ir ekonomikos augimui.
„Niekas nepasikeitė“
Susitarimas su ES buvo parengtas lapkritį, po pusantrų metų trukusių derybų, laikomų sunkiausiomis Britanijai nuo Antrojo pasaulinio karo.
Tačiau „Brexit“ šalininkai būgštauja, kad dėl šios sutarties šalis liks per daug glaudžiai susijusi su ES, ir vadina ją žmonių pareikštos valios „išdavyste“. Tuo tarpu susitarimo šalininkai tvirtina, kad dėl jo šalis viena koja liks Bendrijoje, kita – už jos slenksčio.
Užuot užglaistęs 2016 metų referendumo išprovokuotą susiskaldymą, susitarimas dar labiau jį pagilino. Už tolesnę šalies narystę pasisakantys parlamentarai netgi sulaukė grasinimų mirtimi ir susidūrė su persekiojimu.
„Brexit“ šalininkai visoje šalyje vis garsiau piktinasi, esą parlamentas blokuoja demokratinio referendumo rezultatų įgyvendinimą. Tuo tarpu eurofilai puoselėja viltis organizuoti antrą plebiscitą ir tokiu būdu rasti išeitį iš aklavietės.
Th. May gruodį atidėjo Bendruomenių Rūmuose planuotą balsavimą dėl susitarimo su ES, nes buvo akivaizdu, kad jos laukia pralaimėjimas. Premjerė pateikė įstatymų leidėjams tam tikrų paaiškinimų dėl susitarimo projekto, vildamasi, kad jai pavyks palenkti juos į savo pusę.
Daugiausiai kritikos sulaukia nuostata išlaikyti atvirą sieną tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, Britanijai įsipareigojant laikytis kai kurių ES prekybos taisyklių, kol Londonas ir Briuselis susitars dėl naujos ekonominės partnerystės, t. y. neribotą laiką.
Th. May pasiūlė parlamentui didesnę šios vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės (backstop) kontrolę, o ES lyderiai jos prašymu taip pat pateikė rašytines garantijas, kad ji veiks tik laikinai.
Grupė konservatorių parlamentarų pakeitė nuomonę ir ketina balsuoti už susitarimą. Tačiau pirmadienį vienas jaunesnysis ministras atsistatydino, kad galėtų balsuoti prieš dokumentą. Daugelio Th. May kritikų nuomone, premjerė nuveikė nepakankamai.
„Niekas iš esmės nepasikeitė“, – sakė Nigelas Doddsas iš Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP), nuo kurios paramos parlamente yra priklausoma Th. May vyriausybė.
Opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas sakė, kad Th. May „absoliučiai nepavyko“ išsklaidyti parlamentarų būgštavimų. Anot jo, jei premjerė pralaimės antradienį vakare numatytą balsavimą, ji turės šaukti pirmalaikius rinkimus.
Leiboristai taip pat pagrasino inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe.
Gresia išstoti be susitarimo
Balsavimas numatytas 19 val. (21 val. Lietuvos laiku). Manoma, kad pirmiausia įstatymų leidėjai spręs dėl virtinės pataisų, kuriomis būtų siekiama pakeisti ar apskritai sužlugdyti „Brexit“ susitarimą.
Jei patirs pralaimėjimą, vyriausybė vėliausiai iki pirmadienio turės nuspręsti, kaip elgtis toliau.
Vis garsiau kalbama, kad Th. May gali nuspręsti prašyti atidėti „Brexit“. Vis dėlto pirmadienį premjerė sakė: „Nemanau, numatyta data, kovo 29-oji, turėtų būti atidėta.“
Išstojimo sutartyje, be kita ko, numatyti planai dėl pereinamojo laikotarpio po „Brexit“, kad būtų užtikrintas tęstinumas, kol bus sutarta dėl naujų santykių. Mainais Londonas toliau mokės į ES biudžetą.
Jeigu sutartis nebus patvirtinta, Britanija ateinantį pavasarį turės nutraukti 46 metus trukusius ryšius su artimiausiomis kaimynėmis be jokio pereinamojo laikotarpio ir nesutarus dėl naujų santykių, o tai gresia skaudžiomis pasekmėmis.
Parlamentarai, būgštaujantys dėl tokio scenarijaus, žadėjo pasinaudoti parlamento procedūromis ir priversti vyriausybę siekti alternatyvaus plano, kuris galėtų sulaukti Bendruomenių Rūmų palaikymo.
Kai kurie apžvalgininkai sako, kad Th. May gali grįžti į Briuselį prašyti papildomų garantijų dėl susitarimo bei būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių, o tada vėl prašyti parlamento balsuoti.
„Per antrą balsavimą parlamentarai gali balsuoti už jos susitarimą tik tam, kad būtų išvengta išstojimo be sutarties katastrofos“, – sakė Europos reformų centro tyrėjas Johnas Springfordas.
Parengta pagal BBC, BNS informaciją.
