Kalbėdamas Pentagone D. Trumpas pristatė išsamią ataskaitą apie Amerikos priešraketinės gynybos sistemų, turinčių numušti atskriejančias balistines raketas, būklę.
Prezidento nurodymu parengtoje „Priešraketinės gynybos apžvalgoje“ (Missile Defence Review) tarp labiausiai nerimą keliančių dalykų minimos Kinijos ir Rusijos itin sparčiai plėtojamos hipergarsinių raketų, galinčių išvengti tradicinių gynybos sistemų, kūrimo programos.
„JAV dabar patikslins savo poziciją, kad apsigintų nuo bet kokių raketų, įskaitant sparnuotąsias ir hipergarsines, smūgių“, – D. Trumpas sakė Gynybos departamente susirinkusiems kariškiams.
„Nutrauksime bet kokius raketų paleidimus iš priešiškų valstybių ir netgi valstybių, padariusių klaidą. To nebus, kad ir kokio tipo būtų raketa arba atakos šaltinio geografinė vieta“, – aiškino jis.
Hipergarsiniai ginklai gali skristi mažame aukštyje daug didesniu nei garso greičiu ir atlikti sudėtingų manevrų, o ne vien skrieti balistine trajektorija. Dėl šios priežasties juos būtų daug sunkiau numušti.
Pentagonas skubiai aiškinasi galimybes sekti hipergarsines raketas, daugiausiai naudojant jau dabar į kosmosą iškeltus jutiklius.
„Naujosios technologijos sukelia naujų grėsmių, ir šias grėsmes sunkiau pamatyti, sekti ir atremti“, – sakė gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas.
„Mūsų varžovams (sakau): matome, ką darote, ir imamės veiksmų“, – pabrėžė jis“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą mėnesį pasigyrė, kad jo šalis turi naują hipergarsinę raketą, galinčią skristi apie 33 tūkst. km per valandą greičiu ir neperimamą jokiomis šiuolaikinėmis gynybos priemonėmis.
Nors D. Trumpas smerkė Iraną už raketų technologijų plėtrą, savo kalboje jis nepaminėjo Rusijos ir Šiaurės Korėjos.
Pchenjanas jau pademonstravo turintis balistinių raketų, pajėgių smogti taikiniams Jungtinėse Valstijose.
D. Trumpas nurodė įvertinti JAV priešraketinės gynybos būklę 2017 metais, kai tvyrojo didelė įtampa dėl Pchenjano branduolinio ginklavimosi programos. Tokia ataskaita apie Amerikos priešraketinę gynybą buvo parengta pirmąkart nuo 2010 metų.
Tačiau vėliau įtampa smarkiai atslūgo, o D. Trumpas susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, kad užbaigtų šią krizę. Numatoma, kad penktadienį JAV prezidentas Vašingtone susitiks su aukšto rango Pchenjano pareigūnu.
Vis dėlto pačioje ataskaitoje pabrėžiama, kad Šiaurės Korėja kelia „nepaprastą grėsmę, tad Jungtinės Valstijos privalo likti budrios“.
Raketos kosmose
Ataskaitą parengusi Priešraketinės gynybos agentūra (Missile Defense Agency, MDA) nurodė nagrinėsianti galimybę kurti kosmose dislokuojamų raketų gaudyklių sistemą.
Be to, MDA taip pat yra susitelkusi į galimybes numušti balistines raketas iškart po jų paleidimo.
Dabartinėmis priešraketinės gynybos technologijomis grindžiamos sistemos paprastai nusitaiko į kovines galvutes viduriniajame skrydžio etape, kai jos skrieja kosmose.
Jeigu atsirastų galimybė smogti raketoms skrydžio greitėjimo fazėje tuojau po jų starto, MDA galėtų pridėti papildomą gynybos sluoksnį Amerikai ir jos sąjungininkėms.
Vienas iš būtų tai padaryti – apginkluoti naujo tipo raketomis radarais sunkiai susekamus naikintuvus F-35, patruliuojančius netoli potencialios balistinių raketų paleidimo vietos – pavyzdžiui, per hipotetinį konfliktą su Šiaurės Korėja, nurodė agentūra.
Galimybė „perimti puolamąsias raketas jų greitėjimo fazėje padidintų tikimybę sėkmingai atremti raketines grėsmes, apsunkintų agresoriaus atakos planavimą... ir leistų sumažinti viduriniojo arba galutinio (skrydžio etapo) gynybos gaudyklių skaičių, reikalingą išlikusioms priešininko puolamosioms raketoms sunaikinti“, rašo MDA.
MDA taip pat ieško galimybių panaudoti „nukreipiamos energijos“ – kitaip tariant, lazerių – pajėgumus paleistoms balistinėms raketoms naikinti.
D. Trumpo nurodymu atliktos analizės rezultatai turėjo būti parengti praeitais metais, bet jų paskelbimas buvo keliskart atidėtas.
