Kai Lenkija dar tik ruošėsi iškilmingai laidoti peiliu per labdaros koncertą nudurtą Gdansko merą Pawelą Adamowiczių, atokiame Liutomia Gurnos kaimelyje netoli Čekijos pasienio 21 metų vaikinas peiliu subadė savo partnerę bei motiną ir nusižudė.
Po P.Adamowiczius nužudymo Lenkijos politikai, dvasininkai, sociologai kreipėsi į visuomenę ragindami atsisakyti neapykantos, nejuodinti vieniems kitų viešojoje erdvėje, niekam nekeršyti nei darbais, nei žodžiais.
Baiminamasi, kad daugiau žmonių gali ryžtis panašiems poelgiams kaip mero žudikas.
Prašo didesnės apsaugos
Vietos politikai ne juokais išsigando, keletas paprašė policijos apsaugos. Juolab kad Lenkijoje tai nebuvo pirmas kartas, kai fanatiškai konkrečios partijos nekenčiantis asmuo užpuola tos partijos atstovus.
Įtampą padidino tai, kad iš karto po tragedijos Gdanske internete pasipylė grasinimai kitų miestų merams ir partijų lyderiams gauti dūrį į širdį.
Siekdama užkirsti kelią užpuolimams ir grasinimams policija skubiai pradėjo keliolika bylų, suėmė kelis grasintojus ir pranešė, kad visus, kurie drįs taip elgtis, griežtai baus.
Įkvėpė mero žudynės?
Dvigubą žmogžudystę Liutomia Gurnos kaimelyje tiria Svidnicos rajono prokuratūra. Jos vadovas Marekas Rusinas žurnalistams pareiškė neatmetantis tikimybės, kad žiaurų aukų subadymą peiliu galėjo paskatinti įvykiai Gdanske.
Tardytojai nustatė, kad nuošalaus namo šeimininkei, 56 metų Teresai B., peiliu smogta keliolika kartų ir visi dūriai buvo nutaikyti į pilvą ir širdį – kaip padarė P.Adamowiczių nužudęs Stefanas Wilmontas.
Daugybę panašių mirtinų dūrių patyrė ir 41 metų moteris, namo šeimininkės 21 metų sūnaus Maciejaus B. partnerė.
Spėjama, kad pastarosios moters apsilankymas – pirmas ir paskutinis šiuose namuose – tapo konflikto priežastimi. Teresą B. kaimynai apibūdino kaip labai valdingą, ūmią ir konfliktišką moterį, sugebėjusią ne kartą susirieti su kaimynais, žmonėmis parduotuvėje, turguje.
Jos sūnų Maciejų B. kaimynai apibūdino kaip labai ramų, inteligentišką, tačiau visiškai nebendraujantį, užsidariusį savo pasaulyje. Vaikinas kaimelyje neturėjo draugų, visur vaikščiojo vienas, visada apsirengęs juodai ir užsimaukšlinęs ant galvos gobtuvą.
Vadino save vampyru
Socialiniame tinkle Maciejus B. save vadino vampyru Lestatu ir rašė, kad lanko mylimo dėdės Luciferio vadovaujamą mokyklą Kaer Morhene. Tokią mokyklą išgalvojo fantastinių romanų autorė Anne Rice. Pagal jos kūrinius buvo sukurtas Maciejaus B. mėgstamas filmas „Interviu su vampyru“.
Prisistatydamas socialiniame tinkle Maciejus B. rašė: „Mirtis yra geriausias žmogaus draugas, nes jis niekada jos nepamiršta ir visada laukia.“
Licėjaus bendraklasiai pasakojo, kad Maciejus B. buvo apsiskaitęs, bet labai keistas. O kaimynai tikino, kad vaikinas labai nervinosi ir gėdijosi, kad auga skurdžioje šeimoje, neturi pinigų geresniems drabužiams, negali su bendraklasiais vykti į turistines keliones, teatrus. Šeima iš tiesų gyveno labai skurdžiai, nuolat prašydavo socialinės paramos.
Motina gyveno kartu su dviem sūnumis ir vyresniojo vaiku. Nė vienas jų nedirbo, o vyresnysis smarkiai gėrė, dėl to jo penkiolikamečio sūnaus globa buvo patikėta Teresai B.
Metęs licėjų Maciejus B. trumpai gyveno keliuose miestuose, kaimuose, tačiau neseniai grįžo gyventi pas motiną. Ši bedarbio sūnaus grįžimu nebuvo patenkinta, o beveik dvigubai vyresnės jo draugės atvykimas, kaip spėjama, sukėlė lemtingą ginčą.
