Didžiausią autoritetą pelniusi Rusijos sociologijos tarnyba Levados centras atliko dar vieną tyrimą. Gyventojai turėjo atsakyti į klausimą: „Ar norite gyventi gimtojoje šalyje?“
Gauti liūdni rezultatai. Kone pusė jaunų, 18–24 metų, rusų nori išvykti į užsienį nuolat gyventi. Tokių praėjusių metų gegužę buvo 32 proc.
Tarp 25–39 metų Rusijos piliečių potencialūs emigrantai dabar sudaro 26 proc., 40–54 amžiaus grupėje jų – 26 proc., o vyresnių nei 55 metų – 19 proc.
Apskritai norinčiųjų išvykti iš Rusijos dalis ne tokia jau ir didelė – 17 proc. Tačiau metais anksčiau jų buvo mažiau – 15 proc.
Norai nevirsta realybe
Tarp Rusijos sostinės gyventojų norinčių emigruoti daugiau (21 proc.) negu tarp gyvenančių provincijoje (11 proc.).
Levados centro sociologai taip pat pažymi, kad galimybę išvykti iš Rusijos labiau svarsto žmonės, kurie norėtų aktyviau dalyvauti politikoje, jų yra 24 procentai, ir tie, kurie nesijaučia saugomi šalies įstatymų, o tokių – 21 proc.
Tiesa, komentuodamas šiuos skaičius verslo laikraštis „Vedomosti“ rašė, kad noras persikelti į užsienį toli gražu ne visada išsipildo.
Emigracijos iš Rusijos į tolimojo užsienio valkstybes mastas, nacionalinės statistikos žinybos „Rosstat“ požiūriu, neatrodo gąsdinantis.
Bet akivaizdus išvykusiųjų nuolat gyventi skaičiaus augimas: 14,2 tūkst. žmonių – 2011 metais, 51,3 tūkst. – 2018 m. sausio–lapkričio mėnesiais.
Išvyksta specialistai
Greičiausiai auga emigracija į Kiniją, Indiją, Vietnamą.
Tačiau per tą patį laikotarpį penkis kartus išaugo išvykusiųjų į Latviją, tris kartus – į Estiją skaičius.
Rusiją palieka labiausiai kvalifikuoti ir ambicingi jauni žmonės, pažymi „Vedomosti“.
Į išsivysčiusias šalis emigravusių, aukštąjį išsilavinimą turinčių rusų dalis – didelė. Į Baltijos valstybes atvyksta 30 proc. kvalifikuotų rusų, o į Australiją, Kanadą, Prancūziją – apie 50 proc.
Beje, į oficialią statistiką neįtraukti išvykusieji mokytis ar dirbti pagal laikinas sutartis ir ten pasiliekantys.
Remiantis Rusijos tyrimo „The Boston Consulting Group“ apklausos, kurioje dalyvavo 23,7 tūkst. respondentų, rezultatais, užsienyje norėtų dirbti 59 proc. jaunesnių nei 21 metų rusų. Tokių yra 57 proc. 21–30 amžiaus grupėje.
Daugiau nei pusė jų – informacinių technologijų specialistai ir mokslininkai. Juos įkvepia išvykusių rusų sėkmės ir pripažinimo istorijos.
Vėl kartojasi scenarijus
Dar prieš 3 metus ekspertai iš komiteto „Graždanskaja iniciatyva“ („Pilietinė iniciatyva“), kurį įkūrė buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas, išspausdino pranešimą.
Juo remiantis Rusija, patyrusi didžiulį protų nutekėjimą paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, vėl įžengė į emigracijos augimo periodą.
Tačiau tuomet žmonės vyko iš šalies dėl griūvančios ekonomikos.
Dabar visa tai vyksta mėginant ją diversifikuoti. Į tai atkreipė dėmesį pranešimo „Emigracija iš Rusijos XX a. pab.–XXI a. pr.“ autoriai.
Jie pažymėjo, kad dėl retai apgyvendintos Rusijos teritorijos emigracija darosi vis labiau pavojinga, nes gali sukelti demografinio, socialinio-ekonominio ir intelektualinio kapitalo nuostolių.
Dabar padėtis paaštrėjo. Praėjusių metų pabaigoje Rusijos darbo ir socialinės apsaugos ministras Maksimas Topilinas pareiškė, kad šalyje pastebimas natūralus gyventojų mažėjimas.
Pagrindinė priežastis – gimstamumo sumažėjimas. O 83 šalies regionuose pastebimas ir nedarbo augimas.
Šį sausį 5,5 proc. padaugėjo tų, kurie biržoje užsiregistravo oficialiai.
Emigruoja net pensininkai
Tuo pat metu Rusijos Federacijos pensijų fondas praneša apie masinę senjorų emigraciją į kitas valstybes. Ji per pastaruosius penkerius metus išaugo 25 procentais.
Dabar rusų, gyvenančių užsienyje ir gaunančių rusiškas pensijas, yra apie 331 tūkst. 129 pasaulio šalyse.
Šios pensijos – nedidelės, vidutiniškai 10 tūkst. rub. (133,5 euro). Bet jas dažniausiai gauna žmonės, išvykę iš Rusijos dar iki pensinio amžiaus. Ir veikiausiai užsienyje suspėję apsirūpinti pragyvenimo minimumu.
Rusijos pensininkus užsienyje taip pat įkurdina vaikai, jau išvykę anksčiau.
Kodėl senjorai išvažiuoja? Dėl paprastos priežasties: Rusija – viena iš blogiausių šalių gyventojams, išeinantiems į pensiją.
Pagal Pasaulinį pensijų indeksą („Global Retirement Index“) 2017-aisiais Rusija užėmė 40-ąją vietą iš 43 galimų.
Ją aplenkė tokios šalys kaip Turkija, Kinija ir Meksika. Žemiau Rusijos atsidūrė tik Brazilija, Graikija, ir Indija.
Skaičiuojant indeksą, atsižvelgiama į 18 pozicijų, kurios išskirstomos į keturis sektorius: pensijos, materialinė gerovė, gyvenimo kokybė ir sveikata.
Ir vien per pastaruosius metus Rusija pablogino savo pozicijas keliose pagyvenusiems žmonėms svarbiose srityse: materialinei gerovei skirta 35-oji vieta, sveikatos apsaugai – 42-oji vieta.
