Pontifiko lėktuvas 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku nusileido sostinės Rabato oro uoste, sakė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas. Per dviejų dienų viešnagę, surengtą Maroko karaliaus Mohammedo VI kvietimu, Šventasis Tėvas tęs savo misiją skatinti „tarpreliginį dialogą“.
Pranciškus ketina atkreipti dėmesį į šios Šiaurės Afrikos valstybės ilgamečius krikščionių ir musulmonų saitus ir turės galimybę išreikšti solidarumą su besibeldžiančiais į Europos duris migrantais bei pabendrauti su nedidelėmis krikščionių bendruomenėmis šalies pakraščiuose.
Pranciškus imsis pirmųjų dviejų darbotvarkės punktų šeštadienį, kai Rabete pradės 27 valandas truksiantį vizitą. Trečiojo punkto jis imsis sekmadienį, vizito pabaigoje aukodamas mišias ir susitikdamas su Maroko dvasininkijos atstovais.
„Maroko visada būdavo dialogo su krikščioniais iniciatyvų pionierė“, – teigė islamologas ir Užsienyje gyvenančių marokiečių bendruomenių tarybos generalinis sekretorius Abdellah Boussoufas.
„Maroke visada buvo ginamos krikščionių teisės, įskaitant judėjimo laisvę, teisę statyti bažnyčias ir tuoktis“, – pridūrė jis.
Per pontifiko kelionę daugiausiai dėmesio veikiausiai pritrauks šeštadienį numatytas Pranciškaus apsilankymas Mohammedo VI institute – imamus rengiančioje mokykloje, įkūnijančioje Maroko pastangas puoselėti nuosaikaus Islamo mokymą ir skleisti jį per pamokslininkus Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Europoje.
Marokas – 36 mln. gyventojų turinti sunitų valdoma karalystė – 2004 metais pertvarkė savo religinę politiką ir švietimo sistemą, siekdamas pažaboti fundamentalizmą po 2003 metais Kasablankoje įvykdytų mirtininkų sprogdintojų išpuolių, pareikalavusių 43 žmonių gyvybių.
Vasario mėnesį Pranciškus lankėsi Jungtinėse Arabų Emyratuose, kur su Kaire įsikūrusios al Azharo mečetės, prestižiškiausio sunitų dvasinės minties centro, imamu pasirašė istorinį bendrą pareiškimą. Jame sakoma, kad tarp katalikų ir musulmonų užmezgami broliški santykiai, kurių tikslas – skatinti taiką.
Dokumente „Žmonijos brolija“ išdėstomi tiek krikščioniams, tiek musulmonams būdingi bendri vertybės ir principai. Be to pareiškime pabrėžiamas kiekvieno žmogaus orumas bei smerkiamas Dievo vardu vykdomas smurtas.
Maroke musulmonai, krikščioniai ir judėjai jau ilgą laiką taikiai gyvena kartu, nors šalyje katalikų tėra maždaug 23 tūkstančių.
„Kaip krikščioniai ir musulmonai tikime gailestingą Dievą kūrėją, sukūrusį vyrus bei moteris bei pasiuntusius juos į pasaulį, kad jie galėtų gyventi drauge kaip broliai ir seserys, gerbiantys vieni kitų įvairovę, ir prireikus padėti vieni kitiems“, – kelionės išvakarėse paskelbtame vaizdo pranešime pareiškė Pranciškus.
Popiežius keliauja į Maroką praėjus 34 metams po to, kai Jonas Paulius II, dabar paskelbtas šventuoju, tapo pirmuoju šioje valstybėje apsilankiusiu Katalikų Bažnyčios vadovu.
Vėliau šeštadienį Pranciškus lankysis viename migrantų centre, kurį administruoja katalikų labdaros organizacija „Caritas“.
Maroko pernai tapo pagrindiniu išvykimo punktu, iš kur migrantai iš Užsachario Afrikos regiono mėgina pasiekti Europą per Ispaniją, Italijai faktiškai uždarius savo sienas iš Libijos keliaujantiems migrantams.
Augant į Europą plūstančių migrantų skaičiui, vis labiau spaudžiamas ir Rabatas. Migracijos klausimas taip pat tapo itin opiu Ispanijoje, besiruošiančioje balandžio 28 dieną numatytiems parlamento rinkimams.
