„Paminėjome NATO, Estijos ir kitų Baltijos šalių nuogąstavimus dėl saugumo. Esame įsitikinę, kad jie visiškai nepagrįsti. Jie sumaniai kurstomi NATO karinių vadų ir politikų kitapus vandenyno“, – po V. Putino ir K. Kaljulaid susitikimo sakė Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas.
Jis pabrėžė, kad Rusija „niekada nekėlė ir nekelia grėsmės nė vienai iš savo kaimynių“.
D. Peskovas taip pat pranešė, kad per lyderių susitikimą buvo aptarta Baltijos šalyse gyvenančių rusakalbių mažumų padėtis. Kremliaus atstovas atkreipė dėmesį į „tam tikrą lankstumą, rodomą mūsų kolegų Estijoje, kad būtų atidėtas rusiškų mokyklų perėjimas prie (mokymo) estų kalba“.
Estijos ir kitų Baltijos šalių santykiai su Rusija smarkiai pašlijo po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir teikiamos pagalbos Rytų Ukrainoje veikiantiems prorusiškiems separatistams. Nerimą regione anksčiau taip pat buvo pakurstęs 2008 metų rugpjūtį kilęs trumpas, bet įnirtingas Rusijos ir Gruzijos karas.
Ketina kviesti į į finų-ugrų tautų suvažiavimą
Estijos prezidentė po susitikimo su V.Putinu sakė norinti pakviesti Kremliaus vadovą į ateinančių metų birželį Tartu mieste vyksiantį VIII Pasaulinį finų-ugrų tautų suvažiavimą.
Šis nevyriausybinis ir nuo politinių partijų nepriklausomas renginys organizuojamas laikantis Pasaulinės finų-ugrų tautų bendradarbiavimo deklaracijos nuostatomis. Suvažiavimo tikslas – vystyti ir saugoti tautų tapatybę, kultūrą ir kalbas, skatinti finų-ugrų tautų tarpusavio bendradarbiavimą sprendžiant aktualius klausimus.
Pirmasis Pasaulinis finų-ugrų tautų suvažiavimas buvo surengtas 1992 metais Rusijos Komijos respublikos sostinėje Syktyvkare. Šis renginys kas ketverius metus organizuojamas paeiliui Vengrijoje, Suomijoje, Estijoje ir Rusijoje.
