Po tokios katastrofos nustatyti, kurioje tiksliai vietoje ir kodėl kilo gaisras, atrodytų absoliučiai neįmanoma misija.
Bet buvęs techninės ir mokslinės Paryžiaus policijos vadovas Richard’as Marlet nacionaliniam dienraščiui „Le Monde“ sakė tyrimo galimybes vertinantis optimistiškai.
Kas bus tie vyrai ir moterys, kurie tirs gaisro priežastis?
Policija ir ekspertai
Paryžiuje įsikūrusi centrinė policijos laboratorija, kuri specializuojasi tokio pobūdžio tyrimuose, atliks pagrindinę darbo dalį.
Ši laboratorija gyvuoja nuo XIX a. ir turi viską, kas šiuo metu yra geriausia jų darbo srityje. Laboratorijoje dirbantys inžinieriai išmano visus gaisro mechanizmus.
Techninė ir mokslinė policija rinks visą medžiagą apie įvykį: nuotraukas, vaizdo įrašus, pastato planus. Jie ieškos gaisro priežasčių.
O kriminalinės policijos pareigūnai turės apklausti visus liudininkus – ypač tuos asmenis, kurie dirbo Dievo Motinos katedroje, kad išsiaiškintų visą vietos išsidėstymą, priemones ir medžiagas, kurios buvo naudojamos restauruojamame objekte, priešgaisrinės signalizacijos ypatumus.
Gaisrą gesinusių ugniagesių liudijimai irgi bus labai svarbūs.
Svarbi kiekviena detalė
Ugniagesių bus klausiama apie ugnies ir dūmų spalvą. Tai yra labai svarbu nustatant, koks kuras maitino ugnį.
Vadinamąjį gaisro trikampį sudaro trys komponentai: įsižiebimo energija, kuri sukelia pradinę žiežirbą, kuras, kuris maitina liepsną, ir aplinkinė atmosfera, tai yra deguonis, kuris gaisrui leidžia plisti. Kai šie trys komponentai susijungia, kyla gaisras.
Šiuo konkrečiu atveju kuras buvo medinė stogo konstrukcija ir deguonies dėl didelio vėjo buvo labai daug.
Tyrėjai mėgins išsiaiškinti, kas buvo ta pradinė įžiebimo energija: degtukas, žiebtuvėlis, suvirinimo aparatas, net jau išjungtas, bet dar karštas.
Sugriuvus didžiajai daliai stogo ir nugriuvus smailei, kur gaisras, regis, ir įsiplieskė, ar galima bent menkiausia viltis, kad tyrėjai aptiks gaisro pradžios vietą?
Atrodo, kad ji yra, mat centrinės laboratorijos inžinieriai turi tokią patirtį, kad gali nustatyti pradinį gaisro židinį iš menkų detalių.
Kokios buvo pakuros?
Mokslininkai tirs, kaip deformavosi medžiagos, ieškodami tų, kurios buvo labiausiai paliestos. O tai reikštų, kad būtent toje vietoje temperatūra buvo aukščiausia. Gaisro židinio jie geba ieškoti ir sugriuvusio stogo nuolaužose.
Jie taip pat mėgins nustatyti, ar ugnis pradžioje ilgai ruseno. Kaip ir kuriant židinį, jeigu stengsitės rąstą padegti degtuku, jums nepavyks.
Reikia pakurų, tokių kaip popierius arba medžio drožlės, kurios temperatūrą pakeltų tiek, kad rąstas įsikurtų. Šiuo atveju reikės nustatyti, kas temperatūrai padėjo pakilti tiek, kad įsižiebtų storos ąžuolinės stogo gegnės.
Gali surasti įkalčių
Nors ši versija kol kas atmetama, kas tyrėjams galėtų pasufleruoti, kad padegimas buvo tyčinis?
Pirmiausia – jeigu būtų nustatyta, kad yra keletas kitų nepaaiškinamų gaisro židinių. Žinoma, naujus gaisro židinius galėjo sukurti užsidegusių objektų kritimas arba didelės žiežirbos.
Tačiau jeigu būtų židinys, kuris neturėtų logiško pagrindimo, būtų galima galvoti apie nusikalstamą padegimą.
Taip pat jeigu būtų aptikta ugnį skatinančių produktų – benzino, mazuto, spirito, tai taip pat bylotų apie tyčinį padegimą. Tad teks išanalizuoti daug mėginių.
Dėl šios priežasties taip pat reikės sudaryti labai tikslų restauravimo darbams naudotų ir objekte buvusių medžiagų sąrašą.
Toks tyrimas galėtų užtrukti labai ilgai.
Gaisrų analizė yra tarp sudėtingiausių tyrimų, ypač tada, kai žala didelė, kaip šiuo atveju.
Vaizdo medžiagos, kuri bus surinkta, tyrimas irgi suris daug laiko. Tyrėjai mėgins tiksliai atkurti įvykių eigą.
Asmenų apklausa taip pat dar tik prasidėjo. Ir reikia nepamiršti, kad pripažinti kokią nors padarytą klaidą nėra paprasta.
Teigiamai nuteikia tai, jog nėra aukų ir nereikės atpažinti kūnų, – tai taip pat atimtų daug laiko. Tyrėjai gali iškart susitelkti į gaisro priežastis.
Siūlo laikiną prieglobstį tikintiesiems
Paryžiaus Dievo Motinos katedros vyriausiasis dvasininkas monsinjoras Patrickas Chauvet tvirtina, kad po šventovę nusiaubusio gaisro vertėtų pastatyti laikiną medinį maldos pastatą tiems, kurie neteko savo mylimos bažnyčios.
„Negalime tiesiog pasakyti: dabar ši katedra bus uždaryta penkeriems metams, ir tiek žinių. Noriu suteikti erdvę tikintiesiems, kurie lankėsi Dievo Motinos katedros pamaldose. Noriu, kad šventoriuje priešais būtų galima pastatyti efemerišką katedrą“, – kalbėjo monsinjoras.
Paryžiaus merė Anne Hidalgo parėmė tokią idėją ir ketina suteikti leidimą priešais apdegusią katedrą pastatyti medinį statinį, kur galės susirinkti dvasininkai ir tikintieji.
Prezidentas E.Macronas pažadėjo, kad katedra vėl priims tikinčiuosius po 5 metų. O vakar jis pagerbė didvyrius ugniagesius, kurie apsaugojo pastatą nuo sunaikinimo.
